captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. T. Erdoganas bus pirmasis nuo 1952-ųjų Graikijoje apsilankęs Turkijos prezidentas

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas artimiausiomis dienomis apsilankys Turkijos NATO sąjungininkę Graikiją, kartais nepatogią, ketvirtadienį sakė vienas šalies aukšto rango pareigūnų. Šis Turkijos valstybės vadovo vizitas Graikijoje yra pirmas per 65 metus.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Eidamas premjero pareigas R. T. Erdoganas Graikijoje lankėsi 2004 ir 2010 metais, bet šis vizitas bus pirmas Turkijos prezidento apsilankymas šalyje nuo 1952 metų, kai į Graikiją atvyko Celalas Bayeras.

Turkijos ir Graikijos santykiai yra neramūs nuo pat modernios Turkijos respublikos įkūrimo iš Osmanų imperijos griuvėsių.

Tačiau R. T. Erdogano islamiškas šaknis turinti partija „Teisingumas ir plėtra“ (AKP), į valdžią atėjusi 2002 metais, siekia su Atėnais pragmatiškesnių santykių, pagrįstų prekybą ir turizmu, o ne nacionalizmu.

„Mūsų prezidentas bus pirmasis Turkijos prezidentas, apsilankęs Graikijoje per 65 metus“, – naujienų agentūra AA („Anadolu Ajansi“) cituoja Turkijos vicepremjerą Hakaną Cavusoglu, kuris tikslios vizito datos nepateikė.

„Manau taip bus pasiekta reikšmingų rezultatų“, – sakė Graikijoje gimęs H. Cavusoglu.

Ryšiai tarp Ankaros ir Atėnų pagerėjo, kai 2015 metais Graikijos premjeru tapo Aleksis Cipras, kuris manoma turi gerus asmeninius santykius su R. T. Erdoganu.

Graikija ir Turkija į NATO įstojo 1952 metais, tačiau atšilimas tarp dviejų valstybių iš tikrųjų prasidėjo tik 1999 metais, kai abi valstybes per kelias savaites viena nuo kitos supurtė galingi žemės drebėjimai.

Abi šalys taip pat artimai bendradarbiavo 2015 metų pabėgėlių krizės klausimu, Graikijai remiant ES ir Turkijos susitarimą, kuriuo remdamasi pastaroji šalis sumažino migrantų srautą.

Tačiau tarp dviejų valstybių dar yra daug ginčų.

Atėnams nepatinka, kaip Turkija prižiūri Bizantijos laikų paminklus Stambule, buvusiame Konstantinopolyje, Sofijos soborą, oficialiai esantį muziejų, bet jame per pastaruosius metus aktyvesnė darosi musulmonų veikla.

Graikijai taip pat nerimą kelia R. T. Erdogano, kai kuriais atvejais piktos, tirados apie po Pirmojo pasaulinio karo priimtas sutartis, kurios nustatė šiuolaikinių valstybių sienas ir lėmė, kad dauguma Egėjo jūros salų tapo Graikijos teritorija

Tuo tarpu Turkijai nepatinka, kad Graikija suteikė prieglobstį įtariamiesiems dėl nepavykusio 2016 metų pučo. Tarp Graikijos priglaustų įtariamųjų yra aštuoni buvę Turkijos kariai, kurie pamėginto pučo naktį pabėgo sraigtasparniu.

Kitas nesibaigiantis ginčas yra Kipras, kur šiaurinę salos dalį vis dar laiko užėmę Turkijos kariai, įsiveržę 1974 metais, Atėnams pamėginus salą prijungti prie Graikijos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...