captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV ir Rusijos parengtos rezoliucijos dėl cheminių atakų Sirijoje tyrimų nepraėjo JT balsavimo

JAV ir Rusijos parengtos skirtingos rezoliucijos, turėjusios pratęsti mandatą ekspertams, mėginantiems nustatyti atsakinguosius už chemines atakas Sirijoje, ketvirtadienį buvo atmestos per įtemptą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, atspindėjusį blogėjančius santykius tarp Vašingtono ir Maskvos.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Šių dviejų balsavimų rezultatai reiškia, kad ekspertų komisija, žinoma kaip Jungtinis tyrimų mechanizmas (JIM), nuo penktadienio vidurnakčio nebetenka įgaliojimų tęsti darbą.

Jungtinės Valstijos, jų sąjungininkės ir žmogaus teisių organizacijos pareiškė, kad ši padėtis yra skaudus smūgis pastangoms patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už cheminių ginklų panaudojimą Sirijoje.

Per tris valandas trukusią dramą Rusija pirmiausiai blokavo JAV parengtą rezoliucijos projektą, palaikytą 11 iš 15 Saugumo Tarybos narių. Bolivija kartu su Maskva balsavo prieš šį dokumentą, o Kinija ir Egiptas susilaikė.

Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia iš pradžių atšaukė savo šalies parengtą rezoliuciją, Maskvai reikalaujant, kad šis projektas būtų pateiktas balsavimui po amerikietiškojo, o ne atvirkščiai, kaip reikalauja Tarybos taisyklės. Tačiau, pasinaudojusi kita Tarybos taisykle, Bolivija iš naujo pateikė rusų projektą ir pasiūlė dėl jo balsuoti.

Vis dėlto šis dokumentas nesurinko devynių jį palaikančių balsų – mažiausio skaičiaus, kad rezoliucija būtų priimta. Už ją balsavo tik Rusija, Kinija, Bolivija ir Kazachstanas, kitos septynios narės jai nepritarė, dar keturios susilaikė.

Vėlai ketvirtadienį Japonija pateikė pasiūlymą pratęsti JIM darbą 30 dienų, tad Saugumo Taryba penktadienį tikriausiai svarstys šią galimybę.

Ginčo tarp Saugumo Tarybos narių esmė buvo Rusijos, svarbiausios Sirijos vyriausybės sąjungininkės, reikalavimas, kad JIM veiklos sąlygos būtų smarkiai pakeistos. Jungtinės Valstijos savo ruožtu reikalavimo, kad būtų išsaugotas dabartinis JIM mandatas ir nepriklausomybė.

Po abiejų balsavimų JAV ir Rusija kaltino viena kitą sužlugdžiusios JIM veiklą. Abi šalys tvirtino norinčios, kad komisija toliau dirbtų.

„Mano draugams rusams – už kitą cheminę ataką būsit atsakingi jūs, – pareiškė JAV ambasadorė Nikki Haley. – Padarę, kad JIM nebebūtų, iš esmės sakot visam pasauliui, kad cheminius ginklus naudoti yra gerai. Štai ko mes šiandien turėtume gėdytis.“

V. Nebenzia atšovė: „Šiandien tapo visiškai aišku, kad mums reikia patikimo profesionalaus mechanizmo, kuris padėtų užkardyti cheminio terorizmo grėsmę regione, o jums reikalinga marionetinė struktūra viešajai nuomonei manipuliuoti – kuri, remdamasi klaidinga informacija, vėl ir vėl kaltintų Sirijos vyriausybę pažeidinėjant tarptautines normas.“

Balsavusiems prieš Rusijos rezoliuciją, pateiktą Bolivijos, „tenka visa atsakomybė už JIM veiklos nutraukimą“, pridūrė V. Nebenzia.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Nori mikromanipuliuoti“

Rusija griežtai kritikavo JIM išvadas, kad Sirijos vyriausybė naudojo chloro dujas mažiausiai per dvi atakas, įvykdytas 2014 ir 2015 metais, ir kad naudojo zariną per šių metų balandžio 4-ąją surengtą ataką iš oro prieš Chan Šeichūno miestą. Per pastarąjį incidentą žuvo apie 100 žmonių, o dar apie 200 sveikata buvo sutrikdyta šios nervus paralyžiuojančios medžiagos.

Sirija ne kartą tvirtino, kad jokių cheminių ginklų nenaudojo.

JIM taip pat kaltina džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“ (IS) 2015 metais ir 2016-ųjų rugsėjį panaudojus garstyčių dujas.

V. Nebenzia pareiškė, kad JIM ataskaitos, kuriose dėl atakų kaltinamas prezidento Basharo al Assado režimas, turi „fundamentalių trūkumų“.

Jis atreipė dėmesį, kad tyrėjai „dirbo per atstumą“ ir neaplankė Chan Šeichūno, tik „susitelkė vien į opozicijos ir netgi teroristų grupuočių abejotinus liudijimus, nepaisydami ištisos virtinės taisyklių ir metodų, numatytų pagal Cheminių ginklų konvenciją“.

N. Haley savo ruožtu sakė, kad Rusija ir jos sąjungininkai „nori, kad JIM nebeturėtų nepriklausomybės“.

„Jie nori JIM, kuris neraportuoja, – tvirtino ji. – Jie nori JIM, kuria galėtų mikromanipuliuoti arba kad bet kuri narė galėtų mikromanipuliuoti.“

N. Haley atkreipė dėmesį, kad Rusija jau dešimtą kartą pasinaudojo veto teise Saugumo Taryboje, palaikydama Siriją.

„Turit suprasti, kad šalis žaidžia su žmonių gyvybėmis, – sakė ji. – Būtent tai vyksta šiuo atveju. Ir taip nutinka jau dešimtą kartą.“

B. al Assado pajėgos šiuo metu Sirijoje yra įgijusios karinį ir politinį pranašumą. Naujas JT organizuojamų Sirijos taikos derybų etapas turėtų prasidėti Ženevoje lapkričio 28 dieną.

N. Haley pareiškė: „Vienintelis šiandien įrodytas dalykas – kad Rusija negalima pasitikėti politiniame procese su Sirija.“

„Rusija nebus gera ir patikima veikėja, nes jie nori kontroliuoti, kam turi tekti kaltė, – pridūrė ji. – Jie nori kontroliuoti, kas vyksta. Jie nori kontroliuoti šią sritį, nes nori dirbti su Iranu ir Sirija, kad užtikrintų sau visišką kontrolę.“

Tuo metu V. Nebenzia tvirtino, kad N. Haley „išdavė, kas visą laiką buvo slepiama, bet iš tikrųjų visas šis dalykas buvo numatytas ir išgalvotas siekiant parodyti, kad Rusija negalima pasitikėti Sirijos politiniame procese.“

„Tai ne atsitiktinumas, nes politinis procesas Sirijoje... pamažu įgyja pagreitį, ir Rusija atlieka itin svarbų vaidmenį. Taigi, tai šis momentas labai parankus pasakyti, kad Rusija neturėtų atlikti šio vaidmens“, – pridūrė rusų diplomatas.

V. Nebenzia sakė nemanąs, kad ketvirtadienį vykę balsavimai paveiks Rusijos palaikomas derybas Ženevoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...