captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prasideda itin svarbus derybų dėl naujos Vokietijos vyriausybės etapas

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį stengsis užbaigti politines diskusijas, aiškinantis, ar gali būti pradėtos oficialios derybos dėl ideologiškai margos naujos vyriausybės suformavimo.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Kanclerė pažymėjo, kad sėkmingos derybos pasiųstų svarbų signalą „didžiulio susiskaldymo laikotarpiu“.

Po rugsėjo 24 dienos visuotinių rinkimų A. Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) siekia sudaryti koaliciją su verslui palankia Laisvąja demokratų partija (FDP) ir tradiciškai kairiąja Žaliųjų partija, su kuriomis dar nėra dirbusi vyriausybėje.

Po keturias savaites vykusių parengiamųjų derybų, neretai kunkuliuojant aistroms, partijos ketvirtadienį arba vėliausiai penktadienį turėtų apsispręsti, ar esama pakankamai sąlyčio taškų, kad jos galėtų pereiti prie kito etapo.

Iki šiol partijoms sunkai sekėsi įveikti senus nuomonių skirtumus, ypač imigracijos ir klimato kaitos klausimais.

Sprendimą pradėti oficialias, veikiausiai dar kelias savaites truksiančias derybas dėl koalicijos dar turėtų būti patvirtinti Žaliųjų partijos suvažiavimas.

Nesėkmės atveju gali tekti rengti naujus rinkimus, nes centro kairieji socialdemokratai, dabartiniai A. Merkel partneriai darbą baigiančioje vyriausybėje, ryžtingai nusiteikę dirbti opozicijoje po jiems katastrofiškai nesėkmingų visuotinių rinkimų.

„Vokietijoje dažnai sakoma, kad partijos supanašėjo“, – sakė A. Merkel prieš ketvirtadienio derybas.

„Visi, dalyvaujantieji šiose derybose, žino, kad tikrai esama skirtumų – rimtų skirtumų“, – pažymėjo ji.

Kanclerė paragino derybininkus nepamiršti, kas svarbu kitoms derybų šalims.

„Jei mums pasiseks – o iš savo pusės galiu pasakyti, kad esama ryžto, nors tai nėra lengvas darbas – iš to gali gautis kažkas svarbaus mūsų šaliai šiuo didžiulio susiskaldymo laikotarpiu“, – sakė A. Merkel.

„Turiu galvoje, kad partijoms su tokiomis skirtingomis pozicijomis gali pavykti dirbti drauge mūsų šalies žmonių labui“, – pridūrė ji.

Viena rimčiausių kliūčių susitarti susijusi su 2015 ir 2016 metų migrantų antplūdžiu, per kurį į Vokietiją atvyko daugiau nei milijonas žmonių.

Atvykėliams suteikta apsauga, pagal kurią jiems nepriklauso prieglobstis. Itin dažnai pagal šią tvarką į šalį priimami Sirijos piliečiai, ir jiems neleidžiama į Vokietiją pasikviesti artimiausių savo giminaičių.

Žalieji nori pakeisti šią tvarką; jie tvirtina, kad galimybė pasikviesti savo šeimos narius yra būtina atvykėlių integracijai, be to, papildomų migrantų nebūtų labai daug. A. Merkel konservatoriai savo ruožtu tvirtina, kad ta tvarka privalo likti, kokia yra.

Dar viena opi problema buvo Žaliųjų reikalavimai liautis deginus anglis, kurios užtikrina 40 proc. elektros energijos gavybos, bei nebenaudoti vidaus degimo variklių.

Apskritai, tarp partijų esama atviro nepasitikėjimo – ypač tarp Žaliųjų ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU), A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) partnerės, kuri bando atsitiesti po prasto pasirodymo rugsėjo rinkimuose ir rengiasi sudėtingiems Bavarijos žemės rinkimams kitąmet.

Visuomenės apklausos rodo: jei būtų surengti nauji rinkimai, į parlamentą patektų beveik tos pačios partijos, kaip ir rugsėjį, kai trečią vietą užėmė kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).

AFP/Scanpix nuotr.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...