captcha

Jūsų klausimas priimtas

Spalio revoliucijos atgarsiai Strasbūre: padėjo lygybės ženklą tarp bolševizmo ir nacizmo

Šią savaitę vykstančios Europos Parlamento plenarinės sesijos metu europarlamentarai diskutavo apie Spalio revoliucijos Rusijoje palikimą – bolševizmą su visais jo padariniais ir beveik vienbalsiai pritarė, kad bolševizmo ideologijai ne tik negalima leisti atgimti ir klestėti, bet ją reikia išrauti su šaknimis. O vienas tokių žingsnių – sulyginti bolševizmą su nacių nusikaltimais žmonijai. 
Asociatyvi Reuters/Scanpix nuotr.
Asociatyvi Reuters/Scanpix nuotr.

Bolševizmo vaiduoklis Europoje

„Sakote, kad bolševizmas mirė, tačiau ar kas matė jo lavoną?“ – susirinkusiųjų plenarinių posėdžių salėje klausė estas Matti Maasikas.

Anot jo bei daugybės parlamentaro kolegų, antai Petro Auštrevičiaus, kuris siūlė „Vidurio Europoje atsikratyti komunizmo vaiduoklio", bolševikinės idėjos Europoje, deja, vis dar gyvos. O prie jų sklaidos prisideda ir senajame žemyne vis labiau plintantis populizmas, kurio atstovai netgi nesivaržo lyginti vieno žiauriausių pasaulio istorijoje režimo su Europos Sąjunga (ES).

„Tie, kas lygina ES su Sovietų Sąjunga, niekada nepatyrė to režimo, nežino, kas tai yra. Jie kalba apie komunizmo rojų, ten niekada negyveno. Ten vyko nusikaltimai, už kuriuos nebuvo baudžiama“, – populistams atsikirto čekė Michaela Šojdrova.

Ji ne veltui paminėjo po Antrojo pasaulinio karo vykusį Niurnbergo teismą, kuomet buvo teisiami nacistinės Vokietijos politiniai ir kariniai veikėjai. Tuo metu komunistiniai veikėjai, nusileidus Geležinei uždangai, atpildo susilaukė toli gražu ne visose valstybėse.

„Kaip mes XX amžiuje patekome į tą komunizmo pelkę, kuri kainavo tiek gyvybių? Ar tas komunizmas nukrito iš dangaus? Jei politikai teigia, kad vienintelis kelias atstovauti liaudžiai yra toks ir bando klijuoti priešo etiketes, riboti žiniasklaidos laisvę, jei jie mano, kad gali kontroliuoti teisingumo sistemą ar apriboti ją, jei jie atpirkimo ožiais laiko vidinius ar išorinius priešus, – jei visa tai vyksta, turime būti budrūs. Neleiskime, kad totalitarinių režimų aukos būtų žuvusios veltui", – lyg papildydamas apie populizmą kalbėjusius kolegas, teigė Europos Komisijos (EK) pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas.

AFP/Scanpix nuotr.

Siūlo pasmerkti kaip ir nacizmą

Beveik dvi valandas trukusioje audringoje diskusijoje tik keli už darbininkų teises bei socialinę lygybę pasisakę komunistinėms idėjoms artimi europarlamentarai išsiskyrė iš bendros atmosferos. Beveik visi EP nariai vieningai sutarė – bolševikų palikimą reikia vertinti neigiamai ir net prilyginti nacių padarytiems nusikaltimams.

„Lietuva, keturis su puse dešimtmečio išbuvusi sovietinėje okupacijoje, yra priėmusi, manau, labai teisingą sprendimą – tiek komunizmas, tiek nacizmas yra teisiškai sulyginti ir pripažinti vienodai nusikalstamais. Esu įsitikinęs, kad geriausias Spalio perversmo įvertinimas būtų jo įvardinimas nusikalstamu“, – žodžių į vatą nevyniojo europarlamentaras Bronis Ropė.

„Spalio perversmas pagimdė diktatorius monstrus. Tai yra didžiausia vertybių katastrofa per visą žmonijos istoriją. Vienas pirmųjų žingsnių po perversmo buvo sunaikinti vietos inteligentiją. (...) Jei dabar minime jos palikimą, tai neturėtume pamiršti, kas po jos kilo“, – pridėjo bulgaras Asimas Ahmedovas Ademovas.

Jam pritarė ir estas Tunne Kelamas, kuris išskyrė mintį apie inteligentijos ir bolševikų priešų persekiojimą bei naikinimą. Anot jo, „naciai nusikopijavo šią „gerąją praktiką“ apie fizinį priešų naikinimą ir priverstinio darbo stovyklas, tad ir režimai galbūt nėra jau tokie skirtingi.

Spalio perversmo minėjimas Maskvoje, Reuters/Scanpix nuotr.

Kliuvo ir Rusijai

Kad visos totalitarinių režimų aukos yra vienodai svarbios, mano ir F. Timmermansas, kuris išskyrė vieną baisiausių sovietų įvykdytų egzekucijų Holodomorą – 1932–1933 m. badą Ukrainoje, kurio metu mirė milijonai žmonių.

„Demokratija ir laisvė privalo būti palaikomos. Ideologija, kuri leidžia žudyti kaimyną, vis dar klesti Europoje. Pažiūrėkime į džihadistus. Jie teigia, kad galima žudyti žmones, kurie nepritaria jų ideologijai. Tai darė Josifas Stalinas, tai darė naciai. Liūdina tai, kad Rusijos vyriausybė dviprasmiškai žiūri į bolševikų perversmą. Skiriama daug pastangų, kad visuomenei būtų teikiama klaidinga informacija. Siekiama mus suskaldyti, susivienyti su ksenofobinėmis, priešiškomis idėjomis tam, kad būtų skleidžiama baimė“, – kaltinimus dabartinei Rusijos valdžiai metė EK pirmininko pirmasis pavaduotojas.

Kad „Rusijoje, kurioje vėl žavimasi Stalino kultu“, yra puiki terpė skleistis totalitarizmui bei jo idėjoms, mano ir latvė Sandra Kalniete – anot jos, „totalitarizmas gali išlikti net žlugus totalitariniams režimams“. Esto M. Maasiko nuomone, Rusijoje gyvos ne tik totalitarizmo, bet ir bolševizmo idėjos, mat ir jos, ir dabartinė šios šalies valdžia „nuteikė Rusiją prieš Vakarus“. Kad tendencijos kelia nerimą, teigia ir britas Timas Akeris:

„Tie, kurie koncentruoja visą valdžią savo rankose, turėtų būti ypač stebimi. Pažiūrėkite į tuos, kurie turi galią – kaip jie ją gavo? Paklauskite turinčių galią – kaip jie ketina ją panaudoti. Jei būtina, paklauskite, ar ketina kada nors ją atiduoti.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...