captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Heritage Foundation“ analitikai: naujas ES gynybos susitarimas nėra rimtas

Jungtinių Valstijų konservatyvaus viešosios politikos tyrimų centro „Heritage Foundation“ analitikai sako, jog šios savaitės pradžioje Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių pasirašytas naujas gynybos integracijos susitarimas neatneš praktinės naudos.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

„Heritage Foundation“ užsienio politikos analitikas Luke`as Coffey Lietuvos žurnalistams teigė, jog ES seniai bando stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje.

„Pirmadienį buvo pranešta didelė naujiena apie Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo iniciatyvą. Nuoširdžiai kalbant, tai nerimta. Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas jau egzistavo kažkokiomis formomis nuo nepasisekusios Konstitucinės sutarties prieš 15 metų. Tai buvo veikiantis įstatymas Lisabonos sutartyje jau 10 metų. Ir dabar vien dėl to, kad jie sugebėjo atkalbėti Didžiąją Britaniją nuo blokavimo, jiems pavyko tai padaryti“, – sakė L. Coffey.

Pirmadienį Briuselyje pasirašyta Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo iniciatyva (PESCO) iniciatyva siekiama pagerinti ES koordinaciją gynybos ir ginklų sistemų vystymo srityse. Tarp nepasirašiusių Bendrijos narių buvo iš jos išstojanti Didžioji Britanija ir Danija, kuriai taikoma ES išlyga, leidžianti neprisidėti prie Bendrosios saugumo ir gynybos politikos.

PESCO susitarimas įpareigoja jį pasirašiusias šalis „reguliariai realia išraiška didinti gynybos biudžetus“, 20 proc. gynybos biudžeto skirti pirkimams, o 2 proc. – tyrimams ir technologijoms“. Jame taip pat rašoma, kad šalys skirs reikšmingą paramą ES karinėms misijoms.

L. Coffey nuomone, 23 iš 28 ES šalių pasirašytas susitarimas neskatins papildomo ES šalių gynybos finansavimo, nors būtent tai galėtų gerinti bloko karinius pajėgumus.

Už nacionalinį saugumą ir užsienio politiką atsakingas „Heritage Foundation“ viceprezidentas James Jay Carafano  žurnalistams tvirtino skeptiškai žiūrintis į ES gynybos stiprinimo projektą, nes nėra aiški jo vertė.

„Ar europiečiai gali kada nors patys apsiginti nuo Rusijos? Atsakymas yra ne. Gynybos ar atgrasymo mintys prieš Rusiją už NATO sistemos ribų niekada neišsipildys. Ką tiksliai Europos saugumo tapatybė atneša, ko europiečiams tikrai reikia? Atsakymas yra, jog nieko neatneša“, – kalbėjo J. J. Carafano.

Pasak jo, ES kurdama savo vidinius gynybos planus ir sistemas mažina gebėjimą veikti šioje srityje, o jeigu šie planai pareikalautų NATO skirtų lėšų, tai mažintų Europos saugumą.

„Aš manau, kad Europos saugumo architektūroje nėra nieko blogo, bet į ją dedamos didžiulės investicijos, ypač jeigu jos mažina NATO finansavimą, tai yra didelė klaida ir Europą gali padaryti mažiau saugia“, – teigė ekspertas.

Pakto šalininkai tvirtina, kad PESCO nedubliuos NATO funkcijų, o jas papildys ir NATO toliau atliks pagrindinį vaidmenį užtikrinant Europos gynybą. Dalyvavimas PESCO yra savanoriškas.

Abu „Heritage Foundation“ analitikai kalbėdami apie saugumo padėtį Lietuvoje teigė, jog šis analitinis centras palaiko JAV karių nuolatinį buvimą Baltijos šalyse.

„Aš manau, kad mes ten turime būti, jog nugalėtume. Mums reikia tvirtos jėgos buvimo vietoje, kad būtų galima reaguoti“, – tvirtino L. Coffey.

J. J. Carafano pridūrė, kad Lietuvos planas kitais metais gynybai išleisti šiek tiek daugiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Vašingtone yra sutinkamas teigiamai, nes tai yra ne tik gynybinis, bet ir politinis įsipareigojimas visam Aljansui.

Jungtinės Valstijos šiemet nutraukė nuolatinį savo karių rotavimą Lietuvoje, tačiau amerikiečiai ir toliau atvyks į šalį dalyvauti karinėse pratybose. Baltijos šalyse JAV karių kuopos buvo rotuojamos nuo 2014 metų, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.

Lenkijoje nuo šių metų dislokuota JAV karių brigada iš maždaug keturių tūkstančių karių. Dar maždaug tūkstantis karių, daugiausiai amerikiečių, sudaro nuo 2017-ųjų Lenkijoje veikiantį tarptautinį NATO batalioną. Panašūs kitų valstybių vadovaujami vienetai dislokuoti ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje.

Lietuvos gynybos biudžetas kitąmet turėtų siekti kiek daugiau nei 2 procentus BVP. Lietuva šiemet gynybai skyrė 723 mln. 800 tūkst. eurų, arba 1,8 proc. BVP.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...