captcha

Jūsų klausimas priimtas

C. Puigdemont`as smerkia ES už pagalbą Ispanijos premjerui

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy ir Belgijos vyriausybės vadovas Charles`as Michelis trečiadienį keipsis į įstatymų leidėjus dėl Katalonijos krizės, bet šio regiono atstatydintas separatistas lyderis Carlesas Puigdemont`as paragino Europos Sąjungą liautis remti „perversmą“ prieš jo tėvynę.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Antradienį C. Puigdemont`as pasmerkė Europos Sąjungos palaikymą M. Rajoy pastangoms užgniaužti Katalonijos mėginimus atsiskirti. Atstatydintas lyderis taip pat paragino savo regiono nepriklausomybę remiančias partijas susivienyti prieš ateinantį mėnesį vyksiančius rinkimus.

„Ar priimsite Katalonijos referendumo rezultatus, ar toliau padėsite ponui Rajoy vykdyti valstybės perversmą“, – Briuselyje klausės C. Puigdemont`as, praeitą mėnesį atstatydintas Madrido, kai Katalonijos parlamentas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę.

C. Puigdemont`as gali būti išduotas Ispanijai, kaltinančiai jį maištu ir antivyriausybine veikla. Antradienį jis kalbėjo renginyje, kuriame dalyvavo apie 200 nepriklausomybę palaikančių katalonų merų, atskridusių į Belgijos sostinę jo paremti.

M. Rajoy ir Ch. Michelis trečiadienį sakys kalbas savo šalių parlamentuose apie didžiausią politinę krizę per Ispanijos demokratinio valdymo keturis dešimtmečius. Katalonijos separatistų asociacijos ir viena profsąjunga savo ruožtu paragino surengti regione visuotinį streiką, o šeštadienį numatoma organizuoti didelę demonstraciją.

Separatistinė krizė įsiplieskė katalonų lyderiams spalio 1-ąją surengus referendumą dėl nepriklausomybės, nepaisant teismo draudimo.

Regiono valdžia teigia, kad 90 proc. dalyvių pasirinko atsiskyrimą nuo Ispanijos, nors tik mažiau kaip pusė balso teisę turinčių žmonių atėjo pareikšti savo valios regione, smarkiai nesutariančiame nepriklausomybės klausimu.

Nereguliuojamą referendumą taip pat mėgino sustabdyti Ispanijos nacionalinė policija, nevengusi šiurkščios jėgos.

Vėliau, spalio 27-ąją, Katalonijos parlamentas paskelbė nepriklausomybę, bet Madridas tą pačią dieną įvedė tiesioginį valdymą pusiau autonominiame regione, atstatydino jo lyderius, paleido parlamentą ir paskelbė, kad regiono valdžios rinkimai vyks gruodžio 21 dieną.

Anksčiau antradienį C. Puigdemont`as paragino nepriklausomybę palaikančias partijas prieš rinkimus susivienyti.

„Neturime kitos išeities, tik eiti visi kartu“, – jis sakė Katalonijos radijui.

Skeldėjantis nepriklausomybės frontas?

Ši krizė smarkiai supriešino katalonus, be to, daugiau kaip 2 000 verslo įmonių perkėlė savo būstines iš turtingo rytinio Ispanijos regiono, turinčio 7,5 mln. gyventojų.

C. Puigdemont`as sakė esantis pasiruošęs kandidatuoti per gruodžio 21-osios rinkimus, bet dar toli gražu neaišku, ar jis iki to laiko sugrįš į savo šalį.

2015 metais separatistų koalicija „Junts pel Si“ („Kartu už „Taip“), sudaryta iš Katalonijos kairiosios respublikonų partijos (Esquerra Republicana de Catalunya, ERC) ir C. Puigdemont`o konservatyvios Katalonijos Europos demokratų partijos (PDeCAT) užsitikrino 72 mandatų daugumą 135 vietų regioniniame parlamente, padedama mažesnės sąjungininkės – kraštutinės kairiosios partijos „Liaudies vienybės kandidatūra“ (Candidatura d'Unitat Popular, CUP).

Tačiau antradienio vakarą ERC atmetė tokios koalicijos scenarijų per artėjančius rinkimus. Partijos atstovo Sergi Sabrios pranešime sakoma: „Kadangi suformuoti išties vieningo sąrašo neįmanoma, sieksime koordinuoti (veiksmus) įvairių kandidatūrų pagrindu.“

Galutinis terminas pateikti oficialius partijų sąrašus sukaks vėliau šį mėnesį, bet politikai Madride įdėmiai stebės, ar nepriklausomybės šalininkų frontas neskeldėja.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Represijų banga“

Nors 2015 metais separatistai gavo daugumą vietų, už juos balsavo mažiau nei pusė rinkimų dalyvių. Apklausos rodo, kad nepriklausomybės klausimu katalonai smarkiai nesutaria iki šiol.

Pastaroji krizė atnaujino nuogąstavimus, ar Ispanija sugebės atsigauti po finansų krizės. Be to, Madrido pareigūnai kaltinami griebęsi pernelyg griežto atsako.

Praeitą savaitę teismas nusprendė, kad aštuoniems buvusiems katalonų ministrams turi būti skirtas kardomasis įkalinimas, kol bus atliekamas tyrimas dėl įtariamo maišto, antivyriausybinės veiklos ir netinkamo viešųjų lėšų naudojimo.

Pats C. Puigdemont`as ir keturi kiti jo buvę ministrai ateinančią savaitę turės vėl stoti prieš Belgijos teismą, Ispanijai išdavus Europos arešto orderį ir pareikalavus juos išduoti.

Ši krizė kelia didelį nerimą Europos Sąjungoje, anksčiau supurtytai netikėto Didžiosios Britanijos sprendimo trauktis iš Bendrijos.

Atstatydintas lyderis antradienį pareiškė pabėgęs iš Ispanijos, kad išvengtų griežto Madrido susidorojimo.

„Esu visiškai įsitikinęs, kad Ispanijos valstybė ruošėsi aršių represijų ir smurto bangai, už kurią būtume buvę laikomi atsakingais“, – jis sakė Katalonijos radijui, bet toliau šios minties neplėtojo.

Katalonijos nepriklausomybės krizę ispanai dabar laiko antra didžiausia šalies problema po didelio nedarbo lygio, rodo antradienį paskelbta apklausa.

Madride įsikūrusio Sociologinių studijų centro atliktas tyrimas atskleidė, kad 29 proc. respondentų dabar labiau susirūpinę dėl Katalonijos likimo negu dėl korupcijos, keliančios didžiausią nerimą 28,3 proc. apklaustųjų.

Baimintasi, kad Madrido įvestas tiesioginis valdymas Katalonijoje, generuojančioje penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto, gali pakurstyti didelio masto neramumus.

Vis dėlto šie nuogąstavimai kol kas nepasiteisino.

Kita vertus, nepriklausomybės šalininkų organizacijos surengė jau kelis didelius protestus, reikalaudamos paleisti suimtus buvusius ministrus.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...