captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lenkai nepritaria prancūzų planams nuimti kryžių nuo Jono Pauliaus II statulos

Lenkai jau surinko apie 37 tūkst. parašų po peticija prieš vieno Prancūzijos teismo nutartį, kuria įpareigota nuimti kryžių nuo velionio lenkų kilmės popiežiaus Jono Pauliaus II statulos, esančios Bretanėje, vakarų Prancūzijoje.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Keturiomis dienomis anksčiau tinklapyje „CitizenGo“ paleista peticija „prieštarauja kryžiaus pašalinimui iš viešos vietos ir pabrėžia Europos krikščioniškas šaknis“.

Minima peticija adresuota Europos Parlamentui, centro dešiniųjų Europos Liaudies Partijai ir Europos Žmogaus Teisių Teismui.

Lenkų nepasitenkinimas kilo praėjusią savaitę, kai Prancūzijos aukščiausiasis administracinis teismas vakarinį Ploermelio miestą įpareigojo per šešis mėnesius pašalinti kryžių nuo pontifiko skulptūros, stovinčios miesto aikštėje. Pasak teismo, buvo pažeisti teisės aktai, numatantys, kad šalies viešosios erdvės privalo būti sekuliarios.

Nors pati popiežiaus statula šio reikalavimo nepažeidžia, katalikišką Lenkiją itin papiktino šis Prancūzijos teismo sprendimas. Lenkijos įstatymai nedraudžia religinių simbolių, o šioje šalyje gimęs Jonas Paulius II lenkų yra itin gerbiamas.

Dešiniojo sparno premjerė Beata Szydlo praėjusį savaitgalį pareiškė, kad ta statula turėtų būti perkelta į Lenkiją ir šitaip „būtų apsaugota nuo cenzūros“. Pasak jos, Jonas Paulius II buvo „didis europietis“ ir „vieningos krikščioniškos Europos“ simbolis.

Lenkijos ministrė pirmininkė pridūrė, kad „politinio korektiškumo diktatas – valstybės sekuliarizacija – atveria duris mums kultūriškai svetimoms vertybėms, dėl kurių europiečiai savo kasdieniniame gyvenime būna terorizuojami“.

Pontifiko skulptūrą su arka, ant kurios pritvirtintas kryžius, Ploermeliui padovanojo gruzinų kilmės rusų menininkas Zurabas Ceretelis. Miesto aikštėje ji buvo pastatyta 2006-ųjų spalį.

Kiek vėliau vietos piliečių grupė kreipėsi į teismą, nes esą tas kryžius pažeidžia seną šalies įstatymą dėl bažnyčios ir valstybės atskyrimo. Vis dėlto miesto meras pašalinti kryžiaus nesutiko.

Po daug metų trukusių teisinių kovų Prancūzijos aukščiausiasis administracinis teismas praėjusį trečiadienį nusprendė, kad to kryžiaus turi nelikti, remiantis 1905-ųjų įstatymu, kuris skelbia, jog „viešoje vietoje“ draudžiama „iškelti ar pritvirtinti bet kokį religinį simbolį ar ženklą“.

Ši nutartis taip pat išprovokavo Prancūzijos Romos katalikų Bažnyčios atstovų protestų. Konservatorė įstatymų leidėja Nadine Morano trečiadienį pareiškė paskelbsianti atskirą peticiją, kad „krikščioniškos Prancūzijos šaknys būtų įtvirtintos konstitucijoje“.

Vengrai taip pat siūlo priimti šią statulą

Įdomiausia, kad Budapeštas taip pat pasisiūlė priimti šią statulą ir pažadėjo padengti visas jos perkėlimo išlaidas.

Vengrijos užsienio reikalų ministerija nurodė savo ambasadoriui Prancūzijoje susisiekti su Bretanės valdžia, bet dar negavo atsakymo.

„Žiūrint iš Europos ateities taško, bet kuris sprendimas, kuriuo siekiama apriboti krikščionybę, šalinti krikščionybės simbolius, veidmainiškai nurodant pakantumą, yra neįtikėtinai žalinga“, – sakė valstybinei naujienų agentūrai MTI užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.

Kaip ir jo kolegė lenkė, vengrų populistinis premjeras Viktoras Orbanas irgi pasirinko Europos „krikščioniškos tapatybės“ gynėjo vaidmenį; esą krikščionybei grėsmę kelia musulmonai pabėgėliai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...