captcha

Jūsų klausimas priimtas

Madridui perėmus Katalonijos kontrolę Ispanijoje tvyro nežinomybė

Madridui perėmus penktadienį nepriklausomybę vienašališkai paskelbusios Katalonijos kontrolę, pirmadienį Ispanija žengė į nežinomą ir galimai pavojingą teritoriją.
Sipa/Scanpix nuotr.
Sipa/Scanpix nuotr.

Penktadienį centrinės valdžios atleisti katalonų lyderiai paragino „demokratiškai priešintis“ Madridui, o tokie pareiškimai visoje Europoje sukėlė nerimą, kad didžiausia Ispanijos krizė per kelis pastaruosius dešimtmečius gali peraugti į dar sudėtingesnę situaciją.

„Negalime pripažinti perversmo prieš Kataloniją ir jokių nedemokratiškų sprendimų“, priimtų centrinės Ispanijos vyriausybės, savaitgalį katalonų laikraštyje parašė Katalonijos viceprezidentas Oriolis Junquerasas.

Kol kas neaišku, ar Katalonijos eksprezidentas Carlesas Puigdemont`as ir kiti jo nušalinti bendražygiai pirmadienį mėgins tęsti darbą Barselonoje. „Pažiūrėsime“, – naujienų agentūrai AFP sakė nušalintos regiono vyriausybės atstovas.

„Jei jie patys nuspręs, kad jie yra (Katalonijos) respublikos vyriausybė, tada išeisime ir juos palaikysime“, – AFP sakė vienas šaltinis iš separatistų stovyklos.

Jei jie iš tikrųjų bandys taip padaryti, Madridas gali liepti Katalonijos policijai juos sustabdyti. Centrinė vyriausybė jau paskyrė naujus šio regiono policijos vadus. Atleistas iš pareigų Katalonijos policijos vadas paragino savo pavaldinius vykdyti naujųjų viršininkų nurodymus.

Vietos vyriausybės institucijos gavo nurodymą pašalinti iš savo biurų C. Puigdemont`o nuotraukas, nurodė vienas policijos atstovas. Apie 200 tūkst. katalonų valstybės tarnautojų dabar turės paklusti tiesioginiams Madrido įsakymams.

Ispanijos užsienio reikalų ministras Alfonso Dastisas sakė, kad bus „sunku žiūrėti“, kaip C. Puigdemont`as ir kiti pareigūnai, kuriems prokurorai šią savaitę gali pateikti ištisą virtinę kaltinimų, „tęs valdymą“.

„Realybė jau skverbiasi ir toliau skverbsis, ir jie supras, kad nieko negali padaryti be įstatymo viršenybės“, – sekmadienį sakė jis britų televizijai „Sky News“.

Paleisdamas Katalonijos vyriausybę ir gruodžio 21-ąją sušaukdamas regiono rinkimus, Ispanijos premjeras Mariano Rajoy žengė precedento neturintį žingsnį.

Sipa/Scanpix nuotr.

Demonstracija už vienybę

Savo kalbą ir kultūrą branginančioje Katalonijoje yra susitelkę apie 16 proc. Ispanijos gyventojų, be to, šis regionas sukuria apie penktadalį šalies bendrojo vidaus produkto.

Giliausia per kelis dešimtmečius šalies politinė krizė įsiplieskė po spalio 1-ąją įvykusio referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės, bet centrinė valdžia paskelbė jį negaliojančiu.

Pasak Katalonijos lyderių, nepriklausomybės idėjai pritarė 90 proc. į referendumą atėjusių asmenų. Tačiau plebiscite dalyvavo vos 2,3 mln. – 43 proc. – balso teisę turinčių katalonų.

Penktadienį paskelbę Katalonijos nepriklausomybę, regiono įstatymų leidėjai džiūgavo, glėbesčiavosi ir giedojo savo himną. Prie parlamento rūmų posėdis buvo transliuojamas dviejuose didžiuliuose ekranuose.

Viduje lėtai vykstant balsavimui, apie 15 tūkst. žmonių įdėmiai stebėjo procesą. Jie džiugiai sušukdavo, kai būdavo įskaičiuojamas kiekvienas balsas už nepriklausomybę, arba reikšdavo nusivylimą, kai pasigirsdavo „Ne“.

Visgi sekmadienį į Katalonijos sostinės Barselonos gatves išėjo nepriklausomybės priešininkai, kurie mojavo Ispanijos ir Europos Sąjungos vėliavomis bei skandavo „Viva Espana!“ (Tegyvuoja Ispanija).

Vietos policija sakė, kad į gatves išėjo apie 300 tūkst. žmonių, tuo tarpu protesto organizatoriai tvirtino, jog į jų kvietimą atsiliepė 1,3 mln. katalonų. Centrinės vyriausybės atstovas regione nurodė, kad protestuotojų buvo apie milijoną.

„Mes visi esam Katalonija“, – skelbė didžiulis plakatas, kurį nešė protestuotojai, tarp kurių buvo tėvų su mažamečiais vaikais, pensininkų porų ir daugybė jaunų žmonių. Protestuotojai skandavo „Kalėjimas Puigdemont`ui“.

Protesto akciją organizavusio didžiausio prieš atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakančio judėjimo „Katalonijos pilietinė visuomenė“ (Societat Civil Catalana) vicepirmininkas Alexas Ramosas sakė, kad „tai buvo beprotybės aktas, atvedęs mus prie ribos“.

„Gatvės priklauso ne vien separatistams“, – pridūrė jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...