captcha

Jūsų klausimas priimtas

Potvynis Vokietijoje: demokratija atsirūgo?

Dėl visą centrinę Europos dalį užklupusių liūčių dešimtys tūkstančių gyventojų liko be pastogės  Čekijoje ir Vokietijoje. Šiuo metu padėtis Čekijoje stabilizavosi, bet potvynio banga ritasi Vokietijos link. Potvynis kilo ir pačioje Vokietijoje – ten be perstojo lijo penkias dienas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Dėl visą centrinę Europos dalį užklupusių liūčių dešimtys tūkstančių gyventojų liko be pastogės  Čekijoje ir Vokietijoje. Šiuo metu padėtis Čekijoje stabilizavosi, bet potvynio banga ritasi Vokietijos link. Potvynis kilo ir pačioje Vokietijoje – ten be perstojo lijo penkias dienas.

Pasak LRT radijo bendradarbės Vokietijoje Laimos Žilaitytės, labiausiai nuo šio potvynio kenčia Pietų Vokietija, kur teka Dunojaus upė. Iš dalies žalą patyrė vietos prie Reino upės, bet padėtis ten esą ne tokia bloga kaip kitur. Potvynio banga ritosi ir ten, kur teka Elbė, iš Rytų Vokietijos į Šiaurės Vokietiją, per visą šalį. Ji, pasak L. Žilaitytės, turi atsiristi dar ir į Hamburgą.

Labiausiai Vokietijoje nukentėjęs miestas yra Pasau, nes ten susilieja trys upės – į Dunojų įteka Inas ir Ilzas. L. Žilaitytės teigimu, Pasau užtvindytas baisiau nei 2002-aisiais metais – šiųmetinis potvynis anksčiau buvusį viršijo net pusmetriu.

Vokietijoje kalbama ne tik apie šimtmečio, bet ir apie tūkstantmečio potvynį. „Viskas atrodo tragiškai, baisu, žmonės baisingai nusivylę ne tik oro sąlygomis, bet ir tuo, kad, matyt, buvo nepakankamai pasimokyta“, – sako LRT radijo bendradarbė Vokietijoje.

Anot jos, žmonės piktinasi vietos valdžiomis. „[Piktinamasi ir] pačių miestų gyventojais, kurie po praėjusių potvynių duotus pinigus kažkur „paskandino“, užuot pastatę naujas užtvaras miestams, kad nebūtų užtvindyti senamiesčiai“, – teigia L. Žilaitytė.

Apsauga, pasak jos, turėjo būti statoma ne tik miestuose – ir palei upes potvyniams reikėjo palikti laisvos vietos. Esą upės jau seniai buvo suspaustos į vagas, išgilintos, kad ten galėtų plaukti laivai. „Bet tas suspaudimas turi būtent tokį poveikį, kad, kai potvyniai kyla, išsilieja labai daug [vandens] ir daug apsemia“, – aiškina LRT radijo bendradarbė Vokietijoje.

Jos žiniomis, tokioms apsaugoms anksčiau priešinosi piliečiai, besibaiminantys, kad jos sugadins senamiesčių vaizdus, todėl jos nebuvo įrengtos. „Na, ir ši demokratija atsirūgo“, – sako L. Žilaitytė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...