captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paviešinti dokumentai apie nužudytą J. F. Kennedy pakurstė sąmokslo teorijas

JAV vyriausybė ketvirtadienį paviešino daugybę ilgai lauktų dokumentų apie prezidento Johno F. Kennedy nužudymą, atskleidusių naujų intriguojančių detalių apie vieną garsiausių nužudymų šalies istorijoje.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Nacionalinis archyvas savo pranešime nurodė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo įsakymu buvo paskelbtas 2 891 dokumentas, susijęs su Dalase, Teksaso valstijoje, 1963-ųjų lapkričio 22 dieną įvykdytu J. F. Kennedy nužudymu. Buvo beveik neabejojama, kad tie pilni ir neredaguoti dokumentai ne išsklaidys konspiracijos teorijas apie jo nužudymą, o tik dar labiau paskatins jų plitimą

Tarp įdomiausių detalių, kurias atskleidė paviešinti dokumentai, minimas keistas Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) planas pasamdyti mafiją, kad ši nužudytų Kubos lyderį Fidelį Castro, Federalinio tyrimų biuro (FTB) iš anksto numatyta J. F. Kennedy žudiko mirtis bei Kremliaus įtarimai apie amerikiečių dešiniojo sparno sukurptą sąmokslą. Visgi kai kurie įrašai tebėra įslaptinti dėl nacionalinio saugumo priežasčių.

Viename 1975 metų dokumente detaliai aiškinama, kaip ankstyvosiomis J. F. Kennedy prezidentavimo dienomis CŽA pasiūlė 150 tūkst. dolerių (129 tūkst. eurų) gangsterių vadeivai Samui Giancanai, kad šis pašalintų Kubos lyderį F. Castro.

AFP/Scanpix nuotr.

Savo ruožtu mafijos vadeiva paprašė, kad CŽA paslėptų jo meilužės kambaryje pasiklausymo įrenginį, nes įtarė, kad dainininkė iš Las Vegaso jį apgaudinėjo su kitu vyru.

Viena iš svarstytų idėjų, kaip nužudyti komunistinės Kubos lyderį, kuris, kaip kalbama, mėgdavo nardyti, buvo užkrėsti jo nardymo kostiumą ligas sukeliančiomis bakterijomis. Be to, buvo iškelta idėja, kad jūros kriauklėje būtų galima paslėpti bombą.

Visgi pastarasis planas žlugo, nes buvo išsiaiškinta, kad „Karibuose nėra pakankamai didelių kriauklių, kur tilptų pakankamas kiekis sprogmenų“.

Kitame dokumente buvo pateiktas 1963-ųjų lapkričio 24-ąją įvykusio pokalbio su tuomečiu FTB direktoriumi J. Edgaru Hooveriu išrašas. Pareigūnas sakė, kad jo agentūra informavo policiją apie J. F. Kennedy žudiko Lee Harvey Oswaldo gyvybei iškilusią grėsmę jo nužudymo išvakarėse. Tačiau policija neužkirto tam kelio.

Nors daugybė teorijų skelbė apie L. H. Oswaldo ryšius su Kubos ar Sovietų Sąjungos agentais, viename 1963-ųjų FTB įraše teigiama, kad SSRS gedėjo dėl J. F. Kennedy mirties.

Pasak šaltinio, „Sovietų Sąjungos Komunistų partijos pareigūnai manė, jog Jungtinių Valstijų „ultradešinieji“ buvo surengę puikiai suplanuotą sąmokslą, siekdami sukelti „perversmą“.

Sovietų pareigūnai baiminosi, kad prezidento nužudymas bus panaudotas kaip pretekstas „sustabdyti derybas su Sovietų Sąjunga, užpulti Kubą ir tokiu būdu išplėsti karą“.

Įslaptinti įrašai

Warreno komisija, tyrusi charizmatiškojo 46 metų prezidento nužudymą, priėmė prieštaringai vertinamą išvadą, kad jo žudikas – buvęs JAV karinio jūrų laivyno pėstininkas L. H. Oswaldas – veikė vienas.

L. H. Oswaldas (viduryje), Reuters/Scanpix nuotr.

Tarp gausybės dokumentų yra įvairių įrašų, pradedant FTB direktorių užrašais ir baigiant kelis mėnesius užsitęsusiomis Dalaso gyventojų apklausomis apie šį išskirtinį JAV istorijos momentą.

Savo memorandume D. Trumpas sakė leidęs neviešinti kai kurių dokumentų, susijusių su nužudymu, nes juos dar reikia peržiūrėti pareigūnams.

„Šiandien neturiu kito pasirinkimo kaip tik pritarti tam redagavimui, kad neleisčiau galbūt negrįžtamai pakenkti mūsų šalies saugumui“, – sakė jis.

D. Trumpas pareigūnams nurodė per šešis mėnesius – iki 2018-ųjų balandžio 26-osios – argumentuoti savo poziciją, kodėl likusių dokumentų nereikėtų paviešinti.

Pilni ir neredaguoti dokumentai

Minėti dokumentai buvo paskelbti pagal 1992-ųjų spalio 26-osios Kongreso aktą, kuris numato, kad Nacionaliniame archyve saugomi pilni ir neredaguoti dokumentai apie prezidento nužudymą privalo būti paviešinti praėjus 25 metams nuo to teisės akto įsigaliojimo datos.

„Prezidentas nori užtikrinti, kad tai būtų visiškai skaidru“, – sakė vienas administracijos pareigūnas. Vis dėlto, jo teigimu, „tuose įrašuose tebėra slaptos informacijos“.

Pavyzdžiui, juose minimos informatorių tapatybės ir „veikla, vykdyta su užsienio organizacijomis partnerėmis – tiek žvalgybos, tiek teisėsaugos“, sakė tas pareigūnas.

Pagal oficialią Warreno komisijos versiją, L. H. Oswaldas iškišo šautuvą pro Teksaso knygų saugyklos šeštojo aukšto langą ir paleido šūvius į 35-ojo JAV prezidento automobilių kortežą.

AFP/Scanpix nuotr.

Tačiau vis dar gajos sąmokslo teorijos, esą L. H. Oswaldas buvo apkaltintas nepagrįstai arba priklausė didesnei grupei sąmokslininkų.

Šimtai knygų ir filmų, tokių kaip 1991 metų Oliverio Stone`o  juosta „JFK: Džonas F. Kenedis. Šūviai Dalase“ (JFK), prisidėjo prie tų sąmokslo teorijų; juose svarstyta, kad prie prezidento nužudymo galbūt prisidėjo JAV Šaltojo karo priešininkės Sovietų Sąjunga arba Kuba, mafija ar net J. F. Kennedy viceprezidentas Lyndonas Johnsonas.

J. F. Kennedy nužudymo istoriją tyrinėjantys mokslininkai nekantriai laukė tų dokumentų paviešinimo, tačiau neturėjo daug vilčių, kad jie atskleis kokių nors netikėtų detalių.

Knygos apie JAV prezidento nužudymą „Case Closed“ autorius Geraldas Posneris, išsiaiškinęs, kad L. H. Oswaldas iš tiesų veikė vienas, sakė, jog žmonės, manantys, jog paviešintuose dokumentuose „bus visus tenkinsiantis šios bylos sprendinys“, turės nusivilti.

Vis dėlto ekspertai sutaria, kad tie dokumentai gali įnešti šiek tiek aiškumo apie L. H. Oswaldo gyvenimo faktus, įskaitant jo kelionę į Meksiką likus maždaug septynioms savaitėms iki nužudymo. Manoma, kad ten jis susitiko su Kubos ir Sovietų Sąjungos šnipais.

CŽA ir FTB gali neleisti viešinti kai kurių dokumentų, kad nuslėptų savo nesėkmes, sakė Virdžinijos universiteto politikos profesorius Larry Sabato, prieš kelerius metus parašęs knygą apie J. F. Kennedy „The Kennedy Half Century“.

„Jie matė visus ženklus, kad L. H. Oswaldas buvo atskalūnas ir sociopatas“, – teigė jis.

Tačiau nė viena iš tų agentūrų nepranešė apie tai Slaptajai tarnybai, kuri yra atsakinga už prezidento apsaugą, pridūrė L. Sabato.

L. H. Oswaldas 1959-aisiais pabėgo į Sovietų Sąjungą, tačiau po trejų metų jis sugrįžo į Jungtines Valstijas.

1963-ųjų lapkričio 24-ąją, praėjus dviem dienoms po J. F. Kennedy nužudymo, įtariamą žudiką nušovė vieno naktinio klubo savininkas Jackas Ruby, kai L. H. Oswaldą buvo ruošiamasi pervežti iš policijos izoliatoriaus į kalėjimą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...