captcha

Jūsų klausimas priimtas

E. Račius: nemanau, kad Turkijoje vyksta fundamentalūs pokyčiai

Turkijoje nesiliauja protestai prieš premjerą ir jo vyriausybę. LRT radijo bendradarbės Stambule teigimu, nepasitenkinimą valdžia sukėlė demokratijos šalyje trūkumas, cenzūruojama spauda ir kišimasis į privatų gyvenimą. Tačiau politologo Egdūno Račiaus nuomone, Turkijoje vyksta ideologinė kova – protestus esą palaiko interesų grupės, nepatenkintos valdžios vykdomomis reformomis.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Turkijoje nesiliauja protestai prieš premjerą ir jo vyriausybę. LRT radijo bendradarbės Stambule teigimu, nepasitenkinimą valdžia sukėlė demokratijos šalyje trūkumas, cenzūruojama spauda ir kišimasis į privatų gyvenimą. Tačiau politologo Egdūno Račiaus nuomone, Turkijoje vyksta ideologinė kova – protestus esą palaiko interesų grupės, nepatenkintos valdžios vykdomomis reformomis.

Demonstracijos Stambule prasidėjo kaip nedidelis judėjimas dėl Taksimo aikštės, kur planuojama išpjauti 600 medžių ir pastatyti dar vieną mečetę. Tačiau ekologinis protestas greitai virto masiniais visuomenės pykčio proveržiais dėl islamiškas šaknis turinčios vyriausybės elgesio su savo piliečiais.

„Kaip pasakė vienas Turkijos politikas, žmonėms laisvė reikalinga kaip vanduo ir oras. Turbūt tai ir būtų atsakymas, ko tauta siekia. Demokratijos trūkumas, cenzūruojama spauda, per didelis kišimasis į privatų gyvenimą ir dar daug dalykų vis labiau kelia pasipiktinimą ir nepasitenkinimą“, – sako LRT radijo bendradarbė Stambule Jolanta Kaveči.

Jos manymu, parką, dėl kurio vyksta protestai, galima vadinti savotišku tautos simboliu. Bet jis esą likęs tik pretekstu, nes protestai išaugo į demonstruojamą nepasitenkinimą premjeru Recepu Tayyipu Erdoganu ir netgi reikalavimą atsistatydinti.

Vyksta ideologinė kova

Politologas profesorius Egdūnas Račius mano, kad žiniasklaida ir interesų grupės kiek sutirština spalvas. Pasak politologo, šiuo metu Turkijoje vyksta ideologinė kova, nes interesų grupės nepatenkintos valdančiųjų vykdomomis reformomis.

„Visų pirma, civilinė vyriausybė pradėjo kontroliuoti kariuomenę, kuri iki šiol Turkijoje buvo pagrindinis politinis ir sprendimo galią turintis veikėjas. Taigi mes dabar matome tik simbolinį pakilimą, kurį galima vertinti kaip „pavasarį“, vieną iš galimų susidūrimo taškų, bet nemanau, kad turėtume sureikšminti ir sakyti, kad vyksta kažkoks fundamentalus pokytis“, – sako E. Račius.

Jis teigia nemanąs, kad vyriausybė pradeda elgtis brutaliau arba kad visa visuomenė yra nusivylusi valdžia: „Turkijoje yra 80 mln. gyventojų. Jeigu 10 tūkst. protestuoja, mes išties galime kalbėti apie visuomenę, nors galime kalbėti ir apie tam tikrą segmentą“. E. Račius sako, jog visų pirma reikėtų kalbėti apie kairiųjų, nacionalistinių pažiūrų jėgas.

Profsąjunga, kuri paskelbė streiką, yra kairiųjų pažiūrų, todėl, anot politologo, neabejotina, jog antivyriausybinė. „Taigi, matyt, apie visuomenę ir tam tikras grupes, kurios dabar nutarė mobilizuotis, turėtume kalbėti atsargiai. Kodėl tai įvyko dabar? Dar neaišku, ar tai atsitiktinumas, ar tai buvo planuota kiek ilgėliau“, – svarsto profesorius.

Nesantaika išblės?

LRT radijo bendradarbė Stambule J. Kaveči sako, kad pirmosiomis dienomis visa turkų žiniasklaida buvo „paralyžuota“. Apie įvykius joje buvo pateiktos vos kelios trumpos žinutės, daugelis gyventojų nežinojo, kas vyksta mieste ir visoje šalyje. Informacija esą daugiausiai plito socialiniais tinklais.

Skaičiai apie suimtus ir nukentėjusius žmones iki šiol prieštaringi. Kalbama, kad jų yra nuo kelių šimtų iki tūkstančio. „Tikslių skaičių nėra [...]. Oficialiais, valdžios pateiktais duomenimis, suimta maždaug 1 700 žmonių. Vienu metu buvo skelbiama, kad yra žuvusiųjų, bet paskui informacija buvo paneigta“, – teigia J. Kaveči. CNN ir BBC duomenimis, per dvi dienas Turkijoje žuvo du žmonės ir daugiau nei 3 tūkst. sužeisti.

E. Račiaus nuomone, tikėtina, kad tam tikru metu demonstracijos išsisems dėl policijos ir galbūt politinių veiksmų, interesuotoms politinėms grupėms, organizavusiosioms protestus, nutarus, kad šie neatsiperka. „Arba, susėdusios su vyriausybe, apsitars ir gaus kažkokių nuolaidų (pavyzdžiui, dėl parko ar ypač dėl reformų, nes tai svarbiausia). Taigi tikėtina, kad nesantaika turėtų vienaip ar kitaip išblėsti“, – mano politologas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...