captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kuo iš tiesų užsiima mįslinga Rusijos „Jaunoji armija“

Nuo 2016 metų rugsėjo po Rusijos gynybos ministerijos sparneliu šalyje veikia karinis patriotinis jaunimo judėjimas „Jaunoji armija“ (rus. „Junarmija“). Kaip teigia jo įkūrėjai, jo veikloje jau dalyvauja daugiau nei 140 tūkst. 8-18 metų moksleivių iš visos Rusijos Federacijos. Portalo meduza.io prašymu, žurnalistas iš Kazanės Ilnuras Šarafijevas pabandė išsiaiškinti ir suprasti, kuo iš tikrųjų šiandien užsiima organizacija „Jaunoji armija“.
politicalhotwire.com nuotr.
politicalhotwire.com nuotr.

Paaiškėjo, kad daugeliu aspektų šio judėjimo svarba kiek pervertinama, nors yra tvirtinančių, kad moksleiviai kone prievarta verčiami jungtis į jo veiklą.

Apie tai, kad Rusijoje specialiai moksleiviams kuriama nauja karinė patriotinė organizacija, imta garsiai kalbėti dar 2016 metų balandį. Oficialiam pranešimui pasirinktas suvažiavimas, skirtas Pergalės dienos minėjimo organizaciniams klausimams.

Judėjimo „Jaunoji armija“ idėja priklauso Rusijos reikalų ministrui Sergejui Šoigu – jis panoro į vieną organizaciją sujungti daugumą valstybinių karinių patriotinių judėjimų, Suvorovo karo akademijas, kadetų korpusus ir kursus, ją palaikė ir pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

S. Šoigu kalbėjo, kad šis judėjimas turėtų „paskatinti jaunosios kartos susidomėjimą Rusijos geografija ir istorija, jos žmonėmis, herojais, mokslininkais ir karo vadais“. „Jaunoji armija“ priklauso kariniam patriotiniam dariniui „Rusijos moksleivių judėjimas“. Tai dar viena valstybinė organizacija, apie kurią imta kalbėti spalį kaip apie veiksmingą būdą ugdyti patriotiškai nusiteikusias asmenybes „kertinės Rusijos visuomenės vertybių sistemos pagrindu“.

„Apie tai, kad pasaulis pilnas pavojų, sovietų propaganda ne taip jau smarkiai ir klydo. Ir šiandien mums nevalia užsimerkti prieš tarptautinio terorizmo keliamą pavojų, numoti į vietos konfliktus ir kitas problemas“, – kalbėdamas apie judėjimo „Jaunoji armija“ tikslus „Kommersant“ sakė judėjimo lyderis Dmitrijus Trunenkovas.

 „Kalbant apie karinius auklėjimo metodus, darbas su jaunais žmonėmis vien tuo neapsiriboja. Kad ir kaip ten bebūtų, vasaros stovyklose įgytos žinios dvigubos paskirties. Suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems, orientuotis erdvėje, įsirengti stovyklą, įkurti ugnį – juk gebėjimai, naudingi kiekvienam žmogui“, – teigia jis.

D. Trunenkovas pridūrė, kad dauguma berniukų nuo mažų dienų „svajoja savo gyvenimą susieti su tarnyba kariuomenėje ir kitomis jėgos struktūromis“, tačiau svarbiausias šio judėjimo tikslas yra „ugdyti ir auklėti jaunimą, kliaujantis tokiomis esminėmis vertybėmis kaip patriotizmas, pagarba protėviams ir savo gimtajam kraštui“.

Interviu su „Jaunosios armijos“ vadovu „Kommersant“ publikavo 2017 metų spalio pradžioje kaip reklaminį tekstą, leidinyje organizacijai skirtas specialus priedas.

Vokiečių statinių maketų šturmas

Prieš pradėdamas vadovauti „Jaunajai armijai“, D. Trunenkovas buvo profesionalus bobslėjininkas – Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalį, tačiau vėliau buvo demaskuotas vartojęs dopingą ir ketveriems metams diskvalifikuotas. Pats buvęs sportininkas diskvalifikaciją įvardija kaip „provokaciją, nukreiptą prieš visą Rusijos sporto pasaulį“. D. Trunenkovo atstovas „Meduzai“ sakė, kad „Jaunosios armijos“ vadovas šiuo metu komandiruotėje ir duoti interviu negali.

„Jaunosios armijos“ vadovybei priklauso ir daugiau su sportu susijusių žmonių: sporto komentatorius Dmitrijus Gubernijevas (jis tapo pirmojo judėjimo suvažiavimo vedėju), šuolininkė Jelena Isinbajeva, „Matč TV“ vykdančioji prodiuserė Tina Kandelaki ir Rusijos gynybos ministro dukra Ksenija Šoigu (kuri anksčiau vystė projektą „Gonki gerojev“). Judėjimo elitui priklauso ir daugiau žmonių, tiesiogiai susijusių su Rusijos gynybos ministerija, valdininkų artimieji. Koks jų vaidmuo, iki galo išsiaiškinti niekaip nepavyksta.

Pirmoji įstojimo į „Jaunąją armiją“ ceremonija vyko 2016 metų gegužės 22 dieną Jaroslavlyje – organizacijos nariais tą dieną tapo 104 moksleiviai. Aktyviai savo veiklą vykdyti judėjimas pradėjo rugsėjo 1 dieną. Pirmasis „Jaunosios armijos“ narių suvažiavimas įvyko 2016 metų gegužę prie Maskvos esančiame „Patriot“ parke: judėjimo nariai turėjo unikalią progą iš arti apžiūrėti karinės technikos ekspoziciją, išklausyti oficialų „Jaunosios armijos“ vadovo kreipimąsi, o renginio pabaigoje Rusijos gynybos ministrui S. Šoigu padovanojo megztą tanką.

Regioninė Rusijos valstybinė žiniasklaida naujienų apie „Jaunąją armiją“ turi kone kiekvieną savaitę. Daugiausia tai statistiniai duomenys apie tai, kiek vaikų prisijungė prie šios organizacijos skirtinguose Rusijos regionuose ir kokiuose šventiniuose renginiuose dalyvavo.

politicalhotwire.com nuotr.

Pavyzdžiui, straipsniai apie tai, kaip naujieji „Jaunosios armijos“ nariai davė priesaiką kreiseryje „Aurora“, dalyvavo žaidynėse Leningrado srityje ar istorinėse žaidynėse Lipecke. Štai 2017 metų Gegužės 9 dienos parade Raudonojoje aikštėje žygiavo ir „Jaunosios armijos“ kolona.

Pati garsiausia naujiena, susijusi su minėtuoju judėjimu, ir po šiai dienai išlieka Reichstago šturmo rekonstrukcija Pamaskvėje, surengta 2017 balandžio 23 dieną. Kaip teigia S. Šoigu, ji turėjo priminti apie rusų karių pasiekimus Antrojo pasaulinio karo metais. Vokietijoje vietos politikai reiškė pasipiktinimą tuo, kad Rusijoje šturmuojami vokiečių valstybinių statinių maketai.

Finansinė parama – iš bankų

„Jaunosios armijos“ rėmėju tapo valstybinis bankas VTB, kuris šiam judėjimui jau išskyrė 150 mln. rublių. D. Trunenkovas taip pat tvirtina, kad finansinės paramos susitarimai pasiekti ir su kitais valstybiniais bankais – „Rosselchozbank“, „Gazprombank“ ir „Sberbank“. Apie jaunimo patriotinio judėjimo rėmimą iš valstybės kišenės informacijos nėra.

Šiuo metu, remiantis svetaine internete, „Jaunosios armijos“ judėjimo skyriai veikia praktiškai visuose Rusijos regionuose. Pavyzdžiui, Tatarstane „Jaunoji armija“ darbuojasi nuo 2016 metų spalio. Regiono švietimo reikalų ministro pavaduotoja Larisa Sulima per spaudos konferenciją, skirtą judėjimo pristatymui, pareiškė, kad „Jaunoji armija“ ir sovietinės vaikų bei jaunimo organizacijos turi šį tą bendro: „Juk negalime visiškai atsiriboti nuo savo istorijos. Sovietų Sąjungos laikais veikė stipri ugdymo sistema, daug dirbta su moksleiviais. Mes patys – tos sistemos auklėtiniai“.

Anot organizatorių, įstoti į „Jaunąją armiją“ galima keliais būdais: jeigu mokykloje jau veikia koks nors karinis patriotinis klubas, galima kreiptis ten, jeigu ne – tiesiai pas direktorių ar jo pavaduotoją. Moksleiviams apie judėjimo veiklą reguliariai pasakoja mokytojai ir klasės auklėtojai, kartais mokyklose prezentacijas rengia judėjimo regioninių atstovybių žmonės.

Priverstinė veikla

Kaip pavyko išsiaiškinti „Meduza“, Kazanės 94-ojoje gimnazijoje rugsėjo pradžioje priverstinai prie judėjimo prisijungė visa klasė, o apie tai vaikų tėvai sužinojo jau po visko. Pasipiktinę tėvai mokyklos direktoriui parašė kolektyvinį skundą, bet viskas tuo ir pasibaigė.

Prisijungę prie organizacijos ir davę priesaiką, moksleiviai, bent jau kol kas, jokioje kitoje judėjimo veikloje nedalyvavo. Gimnazijos direktorius kalbėtis su „Meduzos“ žurnalistais atsisakė. Dviejų vaikų, kurie prieš savo valią atsidūrė „Jaunosios armijos“ organizacijoje, tėvai žurnalistams patvirtino šį atvejį, tačiau išsamesnių komentarų atsisakė, pareikšdami nenorintys papildomai reklamuoti tos organizacijos.

Vienos moksleivės brolis papasakojo, kad pirmą kartą apie „Jaunąją armiją“ išgirdo praeitais mokslo metais – kai sužinojo, kad sesers klasei bus rengiami specialūs užsiėmimai.

„Pirmomis rugsėjo dienomis visa klasė buvo išstatyta į eilę ir visi iki vieno turėjo duoti priesaiką. Ją iš lapo skaitė vienas iš moksleivių, o likusieji choru jo žodžius kartojo. Kartu su mokiniais stovėjo ir kažkoks karinio parengimo instruktorius, jis paaiškino, kad visi turės dalyvauti specialiose fizinio rengimo pamokose, mokytis ir karinės disciplinos, o galiausiai privalės atitikti „Pasiruošimo darbui ir gynybai“ reikalavimus“, – pasakoja jis.

Vėliau per klasės tėvelių susitikimą auklėtoja pareiškusi, kad narystė „Jaunosios armijos“ judėjime yra savanoriška, nors visa klasė jau buvo prievarta ten įstojusi.

„Per tą patį susirinkimą ji padavusi popieriaus lapą, kur tėveliai galėjo pasirašyti ir išreikšti pritarimą vaikų narystei organizacijoje – post factum, jau po priesaikos davimo. Dalis tėvų pasirašyti nepanoro, jie parašė skundą direktoriui, kuriame nurodė, kad jų vaikai tos narystės atsisako“, – teigia „Meduza“ pašnekovas.

Kol buvo renkami parašai, klasėje buvo surengtas vienas „Jaunosios armijos“ užsiėmimas. „Jis buvo surengtas pamokų metu, nors prieš tai visi kalbėjo, kad tai bus išskirtinai užklasinė veikla. Vėl pasirodė tas instruktorius, visi treniravosi. Galiausiai klasės auklėtoja į tėvų forumą įkėlė nuotrauką, kuriai jų vaikai pozuoja pasipuošę uniformomis“, – pasakoja mokinės brolis.

Anot jo, tai buvo vienetinis tokio užsiėmimo atvejis, „Jaunosios armijos“ judėjimo tema iš mokyklos diskurso dingo, dalis tėvų jų atžaloms skirtą uniformą grąžino atgal.

Panašią istoriją „Meduza“ papasakojo ir dar vienos moksleivės, šįsyk iš vienos Pamaskvės mokyklos, brolis (vaikų tėvai su žurnalistais bendrauti ir vėlgi nepanoro): anot jo, sesers klasė vieną dieną be jokio išankstinio atsiklausimo virto kadetų klase, pareikalavo įsigyti „Jaunosios armijos“ uniformą, kartą per savaitę rengti specialūs užsiėmimai.

Padarys tikrus vyrus

Kad ir kaip ten būtų, dauguma „Jaunosios armijos“ judėjimui priklausančiųjų ir jų artimųjų, su kuriais pavyko susisiekti „Meduzos“ žurnalistams, priverstine naryste nesiskundžia. „Neprisijungiu prie „Jaunosios armijos“, nors tokia galimybė ir yra“, – sako devintoje klasėje vienoje Kostromos srities mokyklų besimokanti Alena (merginos prašymu, jos vardas pakeistas).

„Mūsų mokykloje yra karinis patriotinis būrelis, kur moksleiviai mokosi bendrųjų karinių pagrindų: fizinio pasirengimo, dirba su ginklais, dalyvauja teminiuose renginiuose. Šis būrelis gali būti tramplinas jungiantis į „Jaunąją armiją“, tereikia norėti ir duoti priesaiką. Esu kalbėjusi su klasės draugu, kuris vienintelis ten įstojo. Kol kas ta narystė jam jokios naudos neduoda, jokių privalumų neminėjo“, – pasakoja mergina.

„Mūsų klasėje praktiškai vien berniukai, pasiūlė, tai visiems ta idėja ir patikusi. Patriotinis ugdymas dar nė vienam nepamaišė“, – „Meduza“ sakė Alisa Rodina, septintoko Nikitos iš 49-osios Belgorodo mokyklos mama.

„Pati mokymosi programa drastiškai nepasikeitė, tik prisidėjo keli karinės tematikos užsiėmimai. Berniukai juos lanko po pamokų arba šeštadieniais. Viskas aptariama su tėvais, programą vaikams specialiai pritaiko kuratorius iš karinio dalinio. Ir fizinė veikla, ir istorijos pamokos. Berniukai mokosi šaudyti, kitų dalykų. Kol kas dar tik ruošiamės priesaikai. Duos priesaiką, taps pilnateisiais nariais. Kitaip tariant, padarys iš jų tikrus vyrus. Juk berniukai, jiems tokie dalykai įdomūs. Svajoja, kada leis pačiupinėti automatus“, – džiaugiasi moteris.

Skundžiasi brangia uniforma

A. Rodina tikisi, kad jos sūnus į organizaciją bus priimtas prioritetine tvarka. Anot moters, „Jaunosios armijos“ atstovai tai pažadėjo tiek berniukams, tiek jų tėvams.

Apie narystės šiame kariniame judėjime privalumus kalba ir judėjimo regioninės atstovybės Sankt Peterburge atstovas Igoris Korovinas. Anot jo, kiekvienas narys turi savo bylą, kur fiksuojami visi išklausyti kursai ir pasiekti rezultatai. Jie vėliau gali padėti stojant į aukštąsias mokyklas, kurias kuruoja Rusijos gynybos ministerija.

Vienintelis septintoko mamos nusiskundimas – brangi uniforma. Anot moters, jos sūnaus klasė uniformas siuvosi patys, pas siuvėją.

Panašiai nauji nariai viliojami į „Jaunąją armiją“ ir Kaliningrade.

„Mano moksleiviai domisi kovos menais, priklauso vienam klubui. Kartą klubo nariai vyko į teminę vasaros mokymų stovyklą, ten vaikinai ir nusprendė stoti į „Jaunąją armiją“, – pasakoja „Albertina“ gimnazijos mokytoja Darja Kolbina.

„Mokymosi programa pakito nedaug. Moksleiviai lanko kovos menų užsiėmimus, kartais mokosi žygiuoti. Pačios mokymo programos akyse nemačiau, apie narystės judėjime naudą negirdėjau. Uniformas pirkosi savarankiškai, tuo pasirūpino tėvai. Žinau, kad kitose mokyklose direktoriai maldauja finansinės paramos iš deputatų arba verslininkų, siūlo jiems tapti programos rėmėjais. Tikisi bent iš dalies taip padengti išlaidas uniformai“, – sako mokytoja.

Patys „Jaunosios armijos“ atstovai uniformų trūkumą aiškina tuo, kad organizacija labai sparčiai auga ir paprasčiausiai nespėja visų aprūpinti uniforma.

„Jaunoji armija“ ruošia ir būsimuosius mokytojus. Kaip sako Maskvos pedagoginio universiteto antro kurso studentas Danila Semionovas, 2017 metų rugsėjį jo universiteto studentams pradėjo pasakoti, kaip reiktų vesti užsiėmimus „Jaunosios armijos“ nariams.

„Mums sakė, kad priima vaikus nuo aštuonerių metų. Sakė, kad privalome jiems įskiepyti patriotiškų jausmų. Turime gerai išmanyti pilietinės gynybos klausimus, pavyzdžiui, mokėti suteikti pirmąją pagalbą, kad galėtume viso to išmokyti vaikus. Tai nebuvo primygtinis reikalavimas, tiesiog perspėjo, kad turėtume būti tam pasirengę. Aš asmeniškai nieko prieš, turiu patirties pilietinės gynybos srityje, bet turiu daug grupės draugų, kurie, pavyzdžiui, nesupranta ir nemoka pasirūpinti apsauga nuo cheminės atakos ar suteikti pirmąją pagalbą. Jeigu ateina dėstytojas ir nieko panašaus nesugeba, o reikia dėstyti tokį dalyką kaip „Jaunoji armija“, ką jam daryti?“, – samprotauja D. Semionovas.

Konkrečios programos dar nėra

Anot D. Semionovo, pasirenkamosios „Jaunosios armijos“ pamokos mokytojui gali būti paskirtos direktoriaus, o minėtasis patriotinis judėjimas mokyklose gali turėti šiokios tokios įtakos ten veikiantiems būreliams. „Pavyzdžiui, imsiu ir sugalvosiu įsteigti karinį patriotinį būrelį, bet nepriklausomą. Greičiausiai man nuolat siūlys prisijungti prie „Jaunosios armijos“, nes tai būtų naudinga mokyklos įvaizdžiui“, – samprotauja studentas.

Kaip teigia Rusijos gynybos ministerija, „Jaunosios armijos“ strateginiai 2017 metų tikslai jau įgyvendinti. „Pasikartosiu: niekada nekėlėme, nekeliame ir nekelsime savo organizacijai tikslo specialiai auginti „Jaunosios armijos“ narių skaičių“, – tvirtina Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Nikolajus Pankovas.

Atsargos generolas majoras ir „Jaunosios armijos“ vadovas Tatarstane Aleksandras Borodinas „Meduza“ sakė, kad konkrečios veiklos programos judėjimas dar neturi. Kol ji tik kuriama, judėjimo vadovai dirba mokyklų lygmeniu, rengia užsiėmimus, kurie, jų pačių vertinimu, atrodo reikalingiausi.

Anot A. Borodino, kyla ir kitokių sunkumų: karinės mokymo įstaigos narystės „Jaunojoje armijoje“ dar nelaiko privalumu stojant, o ir pinigų trūksta. Trumpiau tariant, vietos švietimo ministerija jau pasiūlė regiono valdžiai kiekvienais metais judėjimo reikmėms skirti 6,6 mln. rublių.

Komentuoti pasirenkamosios narystės „Jaunojoje armijoje“ klausimo A. Borodinas neskubėjo, pareiškęs, kad nariu netampama neparašius prašymo priimti. „Dar tik pradėjome arti – prieš akis visas laukas“, – apie ateitį svarsto valdininkas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...