captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar A. Lukašenka nenuėjo per toli?

Imperatorius santykius mato kaip imperinius. O žaidėjas – kaip sutartinius. Imperatorius tikisi besąlygiško lojalumo. Žaidėjas pasiima pinigus, prisiekia ištikimybę, tačiau paskui elgiasi taip, kaip jam atrodo tinkama.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Tai keista sąjunga, kuri dažnai primena nedarnią santuoką, kuri galutinai nesubyra tik dėl inercijos, tarpusavio priklausomybės ir dėl to, kad tai patogu abiem pusėms, Laisvosios Europos radijo portale rašo politikos apžvalgininkas Brianas Whitmore`as.

Sąjungai jau daugiau kaip 17 metų, tačiau sunku pasakyti, ar jai lemta peržengti į trečią dešimtį.

Praėjusį mėnesį surengtos pratybos „Zapad 2017“ parodė vieną dalyką – Kremliaus vadovo Vladimiro Putino ir Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos vadinamosios strateginės partnerystės santykiuose auga įtampa.

Neseniai Europos užsienio santykių tarybos užsakymu parengtoje ataskaitoje Fredrikas Wesslau ir Andrew Wilsonas teigia, kad V. Putinas norėjo pratybas „Zapad“ panaudoti kaip „Rusijos diplomatijos sunkiąją artileriją“, kad „NATO šalims pademonstruotų Rusijos karinę galią ir sukeltų baimę savo artimiausios kaimynėms.“

Kremliui pratybos „Zapad“ buvo didelė karinė psichologinė operacija siekiant įbauginti Lenkiją, Baltijos šalis ir Ukrainą; antra vertus, Baltarusijai konfliktas su Vakarais visiškai nereikalingas.

Atrodė, kad A. Lukašenka visomis išgalėmis siekia sumenkinti V. Putino karinės galios demonstravimą.

„Maskva norėjo, kad pratybos būtų puolamojo pobūdžio, tačiau Baltarusija, nesuderinusi su Rusija, pakvietė keletą tarptautinių stebėtojų, įskaitant ir iš Ukrainos“, – teigė JAV analitinio centro „The Jamestown Foundation“ ekspertas Grigory Ioffe.

Pasak liudininkų, Kremlius liko nepatenkintas.

Stebėtina tai, kad nei V. Putinas, nei Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu per pratybas Baltarusijoje neapsilankė.

Rusijos karinės vadovybės atstovai taip pat nepasiliko iškilmingos vakarienės po mokymų pabaigos.

Savo ruožtu A. Lukašenka atsakė tuo pačiu ir atsisakė planų pasirodyti su V. Putinu Rusijos kariniame objekte.

Be to, beveik iškart po pratybų „Zapad“ pabaigos A. Lukašenka viešai pabrėžė norįs pagerinti santykius su Vakarais.

Taip pat pasirodė pranešimų, kad Europos Sąjunga ketina pakviesti Baltarusijos vadovą be jokių apribojimų dalyvauti lapkričio 24 d. Briuselyje rengiamame ES Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime.

Kaip rašo F. Wesslau ir A. Wilsonas, „Minskas bando ribas, kiek jis gali nutolti nuo Maskvos ir atkurti santykius su Vakarais.“

Įtampa dėl „Zapad“ yra tik viena (nors ir pati dramatiškiausia) iš tokių Minsko manevrų apraiškų.

Dauguma stebėtojų mano, kad V. Putino ir A. Lukašenkos santykiai nėra draugiški, tačiau jiems reikia vienas kito.

A. Lukašenkai būtini pigūs Rusijos energetikos ištekliai, kurie jam suteikia galimybę palaikyti sovietinio stiliaus komandinę ekonomiką. O vis labiau izoliuotam V. Putinui labai reikia patikimų sąjungininkų, ypač santykiuose su Vakarais.

Tačiau kiekvienas iš jų nori daugiau, nei kitas yra pasirengęs duoti.

V. Putinas nori sumažinti subsidijas Baltarusijai, tačiau ir toliau reikalauja besąlygiško lojalumo ir tampa labai įtarus, kai Minskas investicijų ima dairytis Vakaruose.

O A. Lukašenka nori, kad Rusija ir toliau subsidijuotų jo šalį, nors tuo pačiu metu flirtuoja su Europa ir siekia išlaikyti nepriklausomą užsienio politikos kursą.

Tad ar A. Lukašenka nenuėjo per toli? Ko dabar imsis Maskva?

Vilniuje įsikūręs politikos analitikas Janas Jacekas Komaras interneto portalui „Chartija 97“ teigė, jog jis iš keleto šaltinių girdėjęs, kad Kremlius vis aktyviau ieško galimybių A. Lukašenką pakeisti jaunesniu ir lojalesniu politiku.

Be to, pasak vieno gerai informuoto Baltarusijos politikos analitiko, A. Lukašenka įtaria, kad būtent taip ir yra, ir esą jis svarsto galimybę pertvarkyti savo saugumo tarnybas, siekdamas susilpninti prorusiškas jėgas jose.

Didėjant įtampai santykiuose su Maskva, Baltarusijos valdžios elitas ima skilti.

Technokratų frakcija, kuriai priklauso šalies užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, saugumo tarybos sekretorius Stanislavas Zasas ir ministro pirmininko pavaduotojas Vasilijus Matiuševskis, pasisako už ekonomines reformas, kurios padėtų sumažinti Minsko priklausomybę nuo Rusijos.

Kita grupė, kuriai vadovauja vidaus reikalų ministras Igoris Šunevičius ir KGB vadovas Valerijus Vakulčikas, yra aiškiai prorusiška.

Rusijos žiniasklaida V. Makėjų vis dažniau užsipuola kaip kenksmingą proeuropietišką elementą, dėl kurio įtakos A. Lukašenkai Baltarusija esą gali tapti „antra Ukraina“.

Tačiau A. Lukašenkos barniai su Maskva ir flirtas su Vakarais turi tam tikras ribas.

Kaip rašo F. Wesslau ir A. Wilsonas, „A. Lukašenka yra diktatorius, kurio pagrindinis prioritetas – išlikti valdžioje.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...