captcha

Jūsų klausimas priimtas

NATO šaltai sutiko sprendimą Nobelio taikos premiją skirti ICAN

NATO šaltai sutiko sprendimą šių metų Nobelio taikos premiją skirti Tarptautinei branduolinių ginklų uždraudimo kampanijai (International Campaign to Abolish Nuclear Weapons, ICAN) ir pareiškė, kad stengiantis atsikratyti branduolinių užtaisų privaloma atsižvelgti į pasaulinio saugumo „realijas“.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Ši Ženevoje įsikūrusi tarptautinė pilietinės visuomenės organizacijų koalicija ICAN pastarąjį dešimtmetį skambino pavojaus varpais dėl didžiulės branduolinių ginklų grėsmės ir ragino juos visame pasaulyje uždrausti. Liepos mėnesį ji pasiekė reikšmingą pergalę: 122 Jungtinių Tautų narės pasirašė naują sutartį, kuria uždraudžiami branduoliniai ginklai.

Vis dėlto NATO, kuriai priklauso trys branduolinius ginklus turinčios valstybės, aštriai kritikavo tą sutartį, ir tvirtino, kad ja rizikuojama pakenkti tarptautinės bendruomenės reakcijai į Šiaurės Korėjos branduolinių užtaisų programą.

Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pasveikino Nobelio komiteto „dėmesį tai (nusiginklavimo) problemai“ ir sakė, kad NATO yra įsipareigojusi sukurti sąlygas, kad pasaulyje nebeliktų branduolinių ginklų.

Tačiau jis pakartojo kritiką minėtai JT sutarčiai, kurią boikotavo visos branduolinės valstybės. Anotjo, pastaroji sutartis kelia pavojų neplatinimo sutarčiai, kuri ne tik užkerta kelią branduolinių ginklų platinimui, bet ir įpareigoja branduolines valstybes mažinti savo arsenalus.

„Mums reikia pagrįsto ir subalansuoto branduolinių ginklų mažinimo. Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis (NPT), kurią pasirašė visos NATO sąjungininkės, tebėra tarptautinių pastangų taip padaryti kertinis akmuo“, – sakė J. Stoltenbergas. Pasak jo, NATO bus branduolinis aljansas, kol egzistuos branduoliniai ginklai.

„NATO apgailestauja, kad šiandien sąlygos pasiekti branduolinį nusiginklavimą nėra palankios, tačiau stengiantis atsikratyti branduolinių užtaisų, privaloma atsižvelgti į dabartinę pasaulinio saugumo aplinką“ , – sakė Aljanso generalinis sekretorius.

Nusiginklavimo šalininkai sveikino JT sutartį kaip svarbų žingsnį siekiant nusiginklavimo, tačiau dauguma NATO narių boikotavo jos ruošimą. Derybas boikotavo netgi Japonija, 1945 metais tapusi pirmąja ir vienintele valstybe, prieš kurią buvo panaudoti atominiai ginklai.

Branduolinės galiūnės argumentuoja, kad jų turimi arsenalai atgraso nuo branduolinių atakų. Jos tvirtina liekančios įsipareigojusios palaipsniui nusiginkluoti, kaip numato NPT – 1968 metais pasirašytas paktas, kurį yra ratifikavusios 190 valstybių.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...