captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prancūzijos prezidento partija patyrė nesėkmę Senato rinkimuose

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono naujoji centristinė politinė jėga patyrė savo pirmąją rinkimų nesėkmę sekmadienį vykusiuose Senato rinkimuose, kuriuose dešiniojo sparno Respublikonų partija sutvirtino savo dominavimą aukštuosiuose parlamento rūmuose.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Sekmadienį buvo kovojama dėl 171 vietos 348 narius turinčiame Senate. Balsavimo rezultatai rodo, kad prezidento partijai „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM) Senate atstovaus 20–30 senatorių.

Šie rezultatai neturėtų smarkiai paveikti E. Macrono galimybių prastumti parlamente savo ekonominių reformų darbotvarkę.

Šie rinkimai vyko pastaraisiais mėnesiais smarkiai nukritus 39 metų valstybės vadovo populiarumo reitingams.

Tačiau nauja apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbi sekmadienį, praėjus savaitei po to, kai E. Macronas pasirašė įstatymą dėl vienos svarbiausių savo kadencijos ekonominių reformų, suteikė pagrindo optimizmui.

Laikraštyje „Journal du Dimanche“ paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad prezidento darbą teigiamai vertina 45 proc. respondentų. Praėjusio mėnesio apklausoje palankiai apie E. Macrono darbą atsiliepė 40 proc. respondentų.

Prancūzijos senatorius renka ne visuomenė, o 76 tūkst. vietos ir nacionalinių įstatymų leidėjų. Tai buvo nepalanku LREM, nes ši politinė jėga įkurta tik 2016 metų balandį ir dar nėra įsitvirtinusi visos šalies mastu.

Vis dėlto E. Macrono komanda vylėsi, kad LREM, aukštuosiuose parlamento rūmuose turinti 29 atstovus, padidins turimų vietų skaičių įtraukdama į savo gretas įstatymų leidėjus, nusprendusius pakeisti partiją.

„Negaliu to pavadinti sėkme“, – sakė LREM frakcijos Senate vadovas Francois Patriat. Jis prognozavo, kad galutiniai rezultatai parodys, jog partija turės 20–30 senatorių.

Respublikonai po šių rinkimų Senate turėtų kontroliuoti apie 150 vietų (turėjo 142 vietas).

„Tai išties puikios žinios“, – sakė įtakingas partijos veikėjas Bruno Retailleau.

Priešiškas nusiteikęs elektoratas

Šie rinkimai išryškino kai kuriuos iššūkius, su kuriais susiduria pernai balandį E. Macrono įsteigta LREM. Šis naujas proeuropinis, verslui palankus politinis judėjimas buvo įkurtas paremti E. Macrono pastangas iškovoti prezidento postą.

E. Macronui pavyko iškovoti pergalę prezidento rinkimuose ir tapti jauniausiu Prancūzijos valstybės vadovu, o LREM birželį triumfavo rinkimuose į žemuosius parlamento rūmus.

Nuo tada E. Macrono populiarumas ėmė blėsti, o jo partijai sunkiai sekasi įsitvirtinti kaip nacionalinio masto politinei jėgai.

„LREM uraganas jau seniai nebėra penktos kategorijos“, – padėtį apibūdino politologas Philippe`as Raynaud, kaip pavyzdį pasitelkdamas pastaruoju metu Karibų jūros regioną talžiusias audras.

Sekmadienį balsavusius įstatymų leidėjus suerzino ir virtinė politinių žingsnių, ypač sprendimas 300 mln. eurų apkarpyti vietos ir regionų valdžios finansavimą.

Kitiems nepatinka E. Macrono pažadas panaikinti turto mokesčius maždaug 80 proc. Prancūzijos piliečių – šios pajamos anksčiau plaukė į vietos administracijų biudžetus.

Reuters/Scanpix nuotr.

Laukia konstitucijos pataisos?

Senatas turi galią atidėti vyriausybės įstatymų projektų priėmimą, tačiau aklavietės atveju galutinį sprendimą priima LREM dominuojamas Nacionalinis Susirinkimas.

Tačiau Senatas gali komplikuoti E. Macrono planus iki 2018-ųjų vidurio priimti Konstitucijos pataisas. Viena jų numato trečdaliu sumažinti parlamento narių skaičių.

Pataisoms priimti E. Macronui bus reikalingas trijų penktadalių abejų parlamento rūmų narių – 555 įstatymų leidėjų – palaikymas.

Šiuo metu prezidentas turi maždaug 400 Nacionalinio Susirinkimo deputatų, iš kurių 313 yra LREM nariai, palaikymą. Tai reiškia, kad dar beveik 160 balsų jam reikia užsitikrinti Senate.

Prezidentas yra sakęs, kad kraštutiniu atveju, jei nebus kitos išeities, dėl šių reformų jis šauks referendumą.

Tuo tarpu Prancūzijos kraštutinių kairiųjų lyderis Jean-Lucas Melenchonas šeštadienį šalyje išprovokavo pasipiktinimo bangą savo komentaru apie nacius, kurį išsakė ragindamas savo šalininkus tęsti gatvių protestus prieš E. Macroną.

„Būtent gatvių protestai nuvertė Prancūzijos karalius ir būtent gatvių protestai išvarė nacius“, – sakė jis per mitingą šeštadienį.

Be priekaištų dėl istorinių faktų iškraipymo J.-L. Melenchoną kai kurie kritikai kaltino tuo, kad jis lygina į verslą orientuotą E. Macrono darbotvarkę su fašistų darbu.

Darbo ministrė Muriel Penicaud šalies žiniasklaidai sakė, kad J.-L. Melenchono pasisakymas buvo „nederamas ir gėdingas“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...