captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kuri šalis galėtų iš JAV perimti pasaulinę lyderystę?

Ar Vokietijos kanclerė Angela Merkel sugebės užtikrinti, kad per JAV prezidento Donaldo Trumpo kadenciją didžiųjų valstybių santykiai nebūtų sugadinti negrįžtamai? Tikėtina, kad atsakymas į šį klausimą lems, ar artimiausiais metais tarptautinė tvarka bus išsaugota, portale project-syndicate.org skelbiamame straipsnyje teigia buvęs Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Javieras Solana.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Vokietija ir Kinija yra būtent tos šalys, kurių ekonominė politika susilaukė didžiausios D. Trumpo kritikos. Jungtinės Valstijos pirmauja pasaulyje pagal einamosios sąskaitos deficitą, o Vokietija ir Kinija turi didžiausią einamosios sąskaitos perteklių, ir tai erzina D. Trumpą ir jo patarėjus.

D. Trumpo vyriausiasis patarėjas prekybos klausimais Peteris Navarro tvirtina, kad Kinija dirbtinai mažina savo valiutos vertę. Tačiau dar didesnę nuostabą kelia tai, kad P. Navarro apkaltino ir JAV sąjungininkę Vokietiją, esą ši, nuvertėjus eurui, „išnaudoja“ JAV ir Europos partnerius. Dauguma ekonomistų sutaria, kad P. Navarro kaltinimai nėra pagrįsti. D. Trumpas ne kartą keitė savo poziciją šiais klausimais, kartais prieštaraudamas P. Navarro pozicijai, nors apskritai jis ir toliau yra atvirai įtarus JAV prekybos partnerių politikos atžvilgiu.

Po to, kai D. Trumpas tapo JAV prezidentu, Vokietija ir Kinija yra pirmiausiai minimos tarp tų šalių, kurios gali perimti pasaulinę lyderystę iš JAV. Tačiau Vokietija ir Kinija skiriasi iš esmės, ir iki šiol nesutariama, ar kuri nors iš šių šalių gali ar bus pajėgi perimti lyderystę iš JAV.

Vokietijoje A. Merkel partija pasiekė pergalę per sekmadienį vykusius federalinius rinkimus, o ji pati užsitikrino ketvirtą kadenciją kanclerės poste ir turi galimybę susilyginti su Helmutu Kohliu, kuris kanclerio pareigose išbuvo 16 metų.

Vokietijos rinkimų kampanijos diskusijos buvo sutelktos į A. Merkel atvirų durų politiką, kuri buvo įgyvendinama reaguojant į 2015 m. pabėgėlių krizę. A. Merkel atvirų durų pabėgėliams politika paskatino įnirtingus išpuolius prieš ją ir suaktyvino Vokietijos kraštutinius dešiniuosius, kurie, atstovaujami partijos „Alternatyva Vokietijai“, pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo turės atstovų Bundestage.

Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright JAV apibrėžė kaip „neįkainojamos vertės valstybę“. Dabar, praėjus beveik 20 metų, žurnalas „Economist“ A. Merkel apibūdino kaip „neįkainojamos vertės europietę“. Tačiau, kaip perspėjo pati A. Merkel, būtų groteskiška ir absurdiška manyti, kad ji galėtų nešti liberalų internacionalo vėliavą.

Atsižvelgdama į savo šalies istoriją, Vokietija nenori vėl imtis lyderio vaidmens pasaulyje. Tačiau Europos lygmeniu A. Merkel galėtų ir turėtų išnaudoti savo ketvirtąją kadenciją, kad užtikrintų tokį palikimą tarptautinės politikos srityje, kuris prilygtų jos politiniam svoriui. Po rinkimų ji, bendradarbiaudama su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, turės puikią galimybę įgyvendinti priemones, skirtas subalansuoti ir sustiprinti Europos Sąjungą.

Reuters/Scanpix nuotr.

Kinijoje taip pat atėjo metas įvertinti ir tarpinius Xi Jinpingo politinės veiklos rezultatus. Spalio viduryje Kinijos politinis elitas susirinks į 19-ąjį Kinijos komunistų partijos (KKP) suvažiavimą, kurio centre neišvengiamai bus Xi Jinpingo asmenybė. Nuo praėjusių metų Xi Jinpingas oficialiai vadinamas vyriausiuoju KKP vadovu; tai apibūdinimas, kuris jo pirmtakui Hu Jintao nebuvo suteiktas.

Partijos suvažiavime KKP delegatai išrinks naują centrinį komitetą, kuris paskirs aukščiausius partijos vadovus. Niekas neabejoja, kad Xi Jinpingas bus perrinktas KKP generaliniu sekretoriumi. Dauguma analitikų mano, kad jis ir toliau aplink save burs ištikimus sąjungininkus ir sieks atsikratyti potencialių varžovų, kaip jis jau darė per plačiai išreklamuotą kovos su korupcija kampaniją.

2015 m. antikorupcijos kampanijai vadovaujantis Wang Qishanas, kuris yra Xi Jinpingo dešinioji ranka, iškėlė KKP legitimumo klausimą, nors anksčiau šia tema nebuvo kalbama. Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais Kinijos ekonomikos augimas ėmė lėtėti, KKP žino, jog ji nebegali remtis vien ekonomikos augimu, kad užsitikrintų savo politinę reputaciją paprastų kinų akyse.

Xi Jinpingo antikorupcinė kampanija yra svarbi KKP legitimumo užtikrinimo kampanijos dalis. Tas pats pasakytina ir apie nacionalizmą, kurį KKP skatina vykdydama labai aktyvią ir ryžtingą užsienio politiką. Remiantis KKP tradicija, Xi Jinpingo antroji penkerių metų kadencija turėtų būti paskutinė. Tačiau dar neaišku, ar jis pasinaudos atnaujintais įgaliojimais, kad imtųsi plataus užmojo ekonominių reformų. Nežinia, koks bus ir Xi Jinpingo vaidmuo Kinijoje po 2022 m.

Užsienio politikos srityje Xi Jinpingas nurodė, kad jis būtų pasirengęs užpildyti lyderystės vakuumą, kuris atsirado, kai D. Trumpas ėmėsi įgyvendinti principą „Visų pirma – Amerika“. Tačiau Kinija negali tikėtis pakeisti JAV, nebent ji labai išplėtotų savo „švelniąją galią“ ir aktyviau kurtų sąjungas bei įgyvendintų partnerystės iniciatyvas, kurių jai šiuo metu stinga. Atsižvelgiant į tai, kad KKP ėmė kurstyti kinų nacionalizmą, įgyvendinti tas užduotis bus nelengva.

Tebesitęsianti Šiaurės Korėjos krizė reiškia, kad JAV ir Kinijos santykiai D. Trumpo ir Xi Jinpingo valdymo laikotarpiu bus pagrįsti intensyvia strategine konkurencija. Ar kiti pasaulinės politikos subjektai, tokie kaip A. Merkel vadovaujama Vokietija, imsis iniciatyvos užtikrinti, kad didžiųjų valstybių bendradarbiavimas galutinai nepašlytų? Tikėtina, kad atsakymas į šį klausimą lems, ar artimiausiais metais tarptautinė tvarka bus išsaugota.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...