captcha

Jūsų klausimas priimtas

NATO sukritikavo JT branduolinių ginklų uždraudimo sutartį

NATO trečiadienį sukritikavo Jungtinių Tautų (JT) branduolinių ginklų uždraudimo sutartį, pavadindama ją neįvykdoma, ir perspėjo, kad ji gali surišti rankas tarptautinės bendruomenės atsakui į Šiaurės Korėjoje tęsiamą branduolinių ginklų programą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

JT branduolinių ginklų uždraudimo sutartis buvo priimta liepos mėnesį, tačiau nė viena iš branduolinį ginklą turinčių valstybių nedalyvavo šio dokumento rengime ir dėl jo nebalsavo. Trys iš tokių šalių – NATO narės Britanija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos – iš karto pareiškė, kad neketina dėtis prie šio pakto.

Pasak NATO, ši sutartis „ignoruoja vis didesnį iššūkį keliančios tarptautinės saugumo aplinkos realybę“ augančių pavojų akivaizdoje, ypač iš Pchenjano, Šiaurės Korėjai neseniai atlikus šeštą ir kol kas galingiausią savo branduolinį bandymą.

„Tokiu metu, kai pasaulis turi išlikti vieningas kylančių grėsmių akivaizdoje, ypač didelės grėsmės, kurią kelia Šiaurės Korėjos branduolinė programa (akivaizdoje), šioje sutartyje neatsižvelgiama į šiuos neatidėliotinus iššūkius saugumui“, – sakoma 29 valstybių aljanso pareiškime.

„Bandymas uždrausti branduolinius ginklus sutartimi, kurioje nedalyvaus nė viena branduolinį ginklą turinti valstybė, nebus efektyvus, nesumažins branduolinio arsenalo ir nesustiprins jokios šalies saugumo bei tarptautinės taikos ir stabilumo, – nurodoma jame. – Kyla rizika, kad ji turės priešingą poveikį – sukurs susiskaldymą ir nuomonių išsiskyrimą tokiu metu, kai labiau nei kada nors reikia vieningo požiūrio į (branduolinių ginklų) platinimą ir grėsmes saugumui“.

Šis Šiaurės Aljanso pareiškimas pasirodė praėjus dienai po JAV prezidento Donaldo Trumpo kalbos JT Generalinėje Asamblėjoje, kurioje jis pareiškė esąs pasiruošęs „visiškai sunaikinti“ Šiaurės Korėją, o jos vadovą Kim Jong Uną pavadino „raketų žmogumi, pradėjusiu savižudišką misiją“.

Nusiginklavimo šalininkai sveikino JT sutartį kaip svarbų žingsnį siekiant nusiginklavimo, tačiau dauguma NATO narių boikotavo jos ruošimą. Derybas boikotavo netgi Japonija, 1945 metais tapusi pirmąja ir vienintele valstybe, prieš kurią buvo panaudoti atominiai ginklai.

Branduolinės galiūnės argumentuoja, kad jų turimi arsenalai atgraso nuo branduolinių atakų. Jos tvirtina liekančios įsipareigojusios palaipsniui nusiginkluoti, kaip numato Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis (NPT) – 1968 metais pasirašytas paktas, kurį yra ratifikavusios 190 valstybių.

Pasak NATO, branduolinio ginklo uždraudimas gali pakenti NPT, kuri ne tik užkerta kelią branduolinių ginklų platinimui, bet ir įpareigoja branduolines valstybes mažinti savo arsenalus.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...