captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Britanijos privalumas kovojant su IS – griežta ginklų kontrolė šalyje

Praėjusią savaitę Londone surengtas sprogdinimas. Tai dar vienas liudijimas, kad po ilgo santykinės ramybės laikotarpio jau beveik metus teroristų aktyvumas Didžiojoje Britanijoje yra gerokai išaugęs, cnn.com interneto svetainėje rašo tarptautinės politikos ekspertas Shashankas Joshi.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Po trijų atakų Londone ir vienos Mančesteryje, per kurias iš viso žuvo 36 žmonės, tai jau penktasis teroristinis išpuolis Anglijoje 2017 m.

Žinoma, palyginti su Airijos respublikonų armijos (IRA) kampanijomis, per kurias XX a. aštuntąjį ir devintąjį dešimtmetį žuvo tūkstančiai, aukų skaičius vis dar yra mažas. Tačiau paskutinį kartą per vienerius metus tiek išpuolių būta gana seniai, 1992 metais, kai IRA surengė aktyvią sprogdinimų kampaniją.

Britams, kurie turėjo vilties, kad teroristinių išpuolių banga žemyninėje Europoje jų nepasieks, tokia įvykių raida kelia labai didelį nerimą.

Per šį laikotarpį šalyje surengta tiek kraštutinių dešiniųjų išpuolių, pavyzdžiui, kai buvo nužudyta Didžiosios Britanijos parlamento narė Jo Cox, tiek radikalių islamistų atakų, tokių kaip Mančesterio arenos sprogdinimas.

Todėl slaptųjų tarnybų ir teisėsaugos pareigūnams dabar labai sudėtingas laikotarpis. Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per pastaruosius dvylika mėnesių suimti 379 žmonės dėl nusikaltimų, susijusių su terorizmu, o tai 68 proc. daugiau nei per metus iki tol.

Už teroristinę veiklą įkalintų asmenų skaičius taip pat išaugo daugiau kaip trečdaliu, iki 204, ir absoliuti dauguma jų yra islamistai. Svarbu tai, kad nuo 2013 m. užkirstas kelias 19-ai sąmokslų, įskaitant šešis nuo kovo mėnesio (vidutiniškai po vieną per mėnesį).

Viena iš priežasčių, dėl kurių suaktyvėjo teroristinė veikla ir padaugėjo areštų, yra tarptautinė aplinka. Dar 2014 m. birželio mėn. kone pusę visos savo veiklos Didžiosios Britanijos slaptoji tarnyba MI5 turėjo skirti britams, kurie Sirijoje prisijungė prie „Islamo valstybės“ ir kitų radikalių grupuočių.

Sirija, AFP/Scanpix nuotr.

Naujais duomenimis, 50–75 proc. iš 850 ten išvykusių kariauti britų jau nebekovoja. Tačiau tai reiškia, kad dar negrįžo daugiau kaip 200 kovotojų. Atsižvelgiant į tai, kad „Islamo valstybė“ vieną po kito praranda Irako ir Sirijos miestų kontrolę, o „kalifatas“ žlunga, tikėtina, kad į Europą atvyks vis daugiau buvusių kovotojų.

Todėl atitinkamai didės pasieniečių, slaptųjų agentų, tardytojų ir prokurorų darbo krūvis. MI5, kurioje dirba apie 4 tūkst. darbuotojų, yra sudariusi daugiau kaip 3 tūkst. įtartinų asmenų sąrašą. Iš jų tik gana nedidelės dalies (apie 500) atžvilgiu vykdomas aktyvus tyrimas, o dar mažesnė jų dalis yra aktyviai stebimi.

Būtų neįtikėtinai brangu, itin sunku ir politiškai keblu nuolat stebėti kelis tūkstančius įtariamųjų, rašo Sh. Joshi. Vieną įtariamąjį turėtų stebėti kelios dešimtys darbuotojų, o tai reiškia, kad prireiktų daugiau kaip 72 tūkst. agentų – beveik tiek, kiek yra karių visoje Didžiosios Britanijos kariuomenėje. Tiesą sakant, jokia šiuolaikinė demokratija negalėtų sau leisti išlaikyti tokias gausias ir visagales saugumo pajėgas.

Tačiau, net jei tai būtų įmanoma, derėtų atminti, kad visi šių metų išpuolių rengėjai ir šiaip galėjo nepatekti tarp stebimųjų, nes jie arba buvo didesnėje daugiau kaip 20 tūkst. įtarimą keliančių asmenų kategorijoje, arba kai kuriais atvejais visiškai nebuvo patekę į valdžios institucijų akiratį.

Jei nuolat stebėti 3 tūkst. žmonių yra neįmanoma, tai 20 tūkst. – tuo labiau. Tad masinis sekimas vargu ar įmanomas ne tik dėl demokratinių motyvų, bet ir sunkiai įgyvendinamas praktiškai.

Be to, šių metų teroristiniai išpuoliai buvo rengiami panaudojant kasdienio gyvenimo priemones, tokias kaip lengvieji bei krovininiai automobiliai, o per praėjusios savaitės mėginimą tai buvo primityvus savadarbis sprogmuo.

Pasak Sh. Joshi, Didžiosios Britanijos privalumas tas, kad joje taikoma griežta ginklų kontrolė ir kad dėl geografinių veiksnių šalies valdžiai lengviau kontroliuoti tarpvalstybinius šaunamųjų ginklų srautus, lyginant su kitomis Europos šalimis. Tačiau „Islamo valstybė“ skatina savo sekėjus rengti išpuolius panaudojant paprastesnes priemones.

Be to, bent jau pastaraisiais trimis atvejais teroristai veikė pavieniui. Atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, slaptosioms tarnyboms sunkiau susekti sąmokslus, nes, pavyzdžiui, išpuolių rengėjas nekontaktuoja su sprogmenų gamintoju ar bendrininkais.

Didžiosios Britanijos policininkams ir slaptiesiems agentams tenka sutelkti dėmesį į akivaizdžias grėsmes, aiškiai suvokiant, kad visko susekti neįmanoma.

AFP/Scanpix nuotr.

Be to, teigia straipsnio autorius, būtina atsižvelgti į platesnę ideologinę aplinką, kurioje vykdoma radikalizacija, taip pat į tarptautines aplinkybes, kurios išpuolių rengėjams suteikia galimybę įgyti patirties, užmegzti kontaktus ir semtis įkvėpimo savo nusikaltimams.

Priešingai tam, ką iškart po pastarojo išpuolio Londone teigė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Didžioji Britanija aktyviai veikia abiejose šiose srityse, tvirtina Sh. Joshi. Per metus šalies kovos su terorizmu pajėgų metinis biudžetas išaugo 10 proc., be to, slaptosios tarnybos iki 2021 m. papildomai įdarbins 1 900 darbuotojų.

Tačiau vyriausybė neketina tuo apsiriboti. Kaip pabrėžė Jungtinės Karalystės slaptosios tarnybos MI5 vadovas Andrew Parkeris, tai ilgalaikis iššūkis, kuris išliks ištisus dešimtmečius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...