captcha

Jūsų klausimas priimtas

J.-C. Junckeris Europos Parlamente: vėjas vėl pučia į Europos bures

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris, sakydamas kasmetinę kalbą Europos Parlamente Strasbūre, džiaugėsi, kad atsigauna Senojo žemyno ekonomika. Jo teigimu, po sudėtingų 2016-ųjų dabar matyti, kad Europa „lėtai, bet užtikrintai“ kelia galvą.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

J.-C. Junckeris, tokią kalbą „apie Sąjungos padėtį“ sako kiekvienais metais. Trečiadienį jis iškart priminė pernykštį savo pasisakymą, kai esą „visiems buvo akivaizdu, kad Europa buvo sužalota ir nubrozdinta“.

„Europa turėjo tik du pasirinkimus – arba susivienyti, arba išsiskirstyti po skirtingus kampus. Aš raginau pasirinkti vienybę. Pažangą darome kiekvieną dieną, o Europos Parlamentas labai padeda.

Noriu padėkoti visų 27 šalių narių lyderiams, kurie irgi pasirinko vienybę. Kartu parodėme, kad galime padėti savo piliečiams, kada tai svarbu“, – dabar pareiškė J.-C. Junckeris.

„Žinoma, padėjo tai, kad ekonomika sparčiai atsigauna“, – teigė J.-C. Junckeris, priminęs, kad ES ekonomika jau dvejus metus auga greičiau nei JAV.

Be to, mažėja nedarbo lygis – Bendrijoje dabar dirba daugiau žmonių nei bet kada anksčiau.

„Europos Sąjunga ne vienintelė tai nulėmė, kad jei daugybė darbo vietų būtų ne sukurtos, o prarastos, kaltinama būtų būtent Bendrija“, – pajuokavo EK pirmininkas, taip pat pasidžiaugęs esą efektyviai veikiančiu ES investicijų planu.

„Pasitikėjimas savimi grįžta, – konstatavo J.-C. Junckeris. – Vėjas vėl pučia į Europos bures. Langas galimybėms atidarytas, bet toks jis bus ne visada.

Turime užbaigti tai, ką pradėjome viršūnių susitikime Bratislavoje, ir nubrėžti ateities gaires.“

Anot EK pirmininko, „dabar yra laikas kurti stipresnę ir demokratiškesnę Europos Sąjungą“ – kurti energetinę, ekonominę, saugumo sąjungas. Jis pabrėžė, kad Europos Komisija visada ieško kompromisų.

„Europos ateitį turi nuspręsti patys europiečiai, o ne kažkas iš išorės, – pabrėžė EK pirmininkas, kurio mandatas baigiasi 2019 metais. – Bet debatus jau turi keisti sprendimai.“

J.-C. Junckeris taip pat tvirtino, kad ES privalo stiprinti konkurencingumą, prekybos programas, tapti kovos su klimato kaita vėliavneše pasaulyje.

„Meilės Europai niekada neišsižadėjau. Juk Europa šiame neramiame pasaulyje tiek daug pasiekė – mums reikia švęsti mūsų kultūrinę įvairovę. Europa yra vertybių žemynas, – teigė J.-C. Junckeris. – Europa turi būti lygių galimybių žemynas.

AFP/Scanpix nuotr.

Europa yra laisvės žemynas. Laisvės nuo diktatūros, kurią šalys Vidurio ir Rytų Europoje pažino geriau nei turėjo pažinti.“

J.-C. Junckerio kalboje atsirado vietos ir Lietuvai: „Kitais metais Lietuva, Latvija, Estija ir Rumunija švęs 100-ąjį gimtadienį. Be šių šalių Europa nebūtų pilna.“

Dėmesio EK pirmininkas skyrė ir kibernetiniam saugumui – per praėjusius metus, J.-C. Junckerio teigimu, Bendrija sulaukė net 4 tūkst. kibernetinių atakų. Jis siūlo įsteigti Europos kibernetinio saugumo agentūrą.

Čia svarbu ir terorizmas. J.-C. Junckerio teigimu, „mes nepakankamai reaguojame į terorizmo grėsmes“.

O kalbėdamas apie gynybos politiką, EK pirmininkas paragino iki 2025 metų turėti ES gynybos sąjungą – anot J.-C. Junckerio, NATO nori, kad Bendrija įkurtų tokią sąjungą.

Tiesa, gana prieštaringos jo mintys apie ES užsienio politiką. J.-C. Junckeris norėtų, kad šioje srityje Briuselis sprendimus priimtų greičiau, o tam esą reikia, kad šalys narės netektų veto teisės balsuojant užsienio politikos klausimais.

Jis pažymėjo ir tai, kad ES jau sugeba sukontroliuoti migrantų srautus Bendrijos pakraščiuose – turima omenyje Italija ir Graikija.

„Negaliu kalbėti apie migraciją neatiduodamas pagarbos Italijai už jos humaniškumą ir dosnumą, – tokius žodžius pasakęs J.-C. Junckeris sulaukė gausių plojimų iš europarlamentarų. – Italija gelbėja Europos garbę Viduržemio jūrą.“

„Europa niekada nebuvo ir nebus tvirtovė. Europa visada bus solidarumo žemynas, kuriame prieglobstį ras visi tie, kurie yra persekiojami“, – pabrėžė EK pirmininkas, padėkojęs tūkstančiams savanorių, padedančių prieglobsčio prašytojams.

Vien praėjusiais metais Europos Sąjunga suteikė prieglobstį daugiau nei 720 tūkst. pabėgėlių – triskart daugiau nei JAV, Kanada ir Australija kartu sudėjus.

Tiesa, J.-C. Junckeris patikino, kad tie asmenys, kurie neturi teisės atvykti ir pasilikti ES, turi būti išsiųsti.

Plojimų sulaukė EK pirmininko pasiūlymas priimti Rumuniją ir Bulgariją į Šengeno erdvę, tiesa, jau dabar akivaizdu, kad tokia idėja daug kur, ypač Vakarų Europoje, bus įvertinta prieštaringai.


AFP/Scanpix nuotr.

J.-C. Junckeris apskritai iškėlė mintį, kad euro ir Šengeno zonoms turėtų priklausyti visos ES narės. Analitikai tviteryje iškart pastebėjo, kad dar prieš metus toks pasiūlymas būtų buvęs neįsivaizduojamas.

J.-C. Junckeris galiausiai pasiuntė netiesioginį perspėjimą Lenkijai ir Vengrijai, kurias EK kritikuoja dėl demokratinių normų mindymo.

J.-C. Junckeris: „Europa driekiasi nuo Ispanijos iki Bulgarijos. Europa turi kvėpuoti abiem plaučiais – rytiniu ir vakariniu. Kitu atveju mūsų žemynas uždus.“
„Europa driekiasi nuo Ispanijos iki Bulgarijos. Europa turi kvėpuoti abiem plaučiais – rytiniu ir vakariniu. Kitu atveju mūsų žemynas uždus“, – sakė J.-C. Junckeris.

Europos Sąjungos ir Turkijos žodžių karui tęsiantis, J.-C. Junckeris pabrėžė, kad durys į Bendriją Ankarai „ilgam į ateitį uždaromos“ ir nepagailėjo kritikos turkams.

„Paleiskite mūsų žurnalistus. Ir ne tik mūsų. Nustokite vadinti mūsų šalių lyderius fašistais ir naciais. Europa yra subrendusių demokratijų žemynas.

Man kartais susidaro įspūdis, kad kai kas Turkijoje nori pakelti tiltą, o tada apkaltinti Europą dėl nutrūkusių derybų dėl prisijungimo prie Bendrijos“, – kritikos Turkijai negailėjo J.-C. Junckeris.

Jis jau anksčiau, vasarą, buvo pareiškęs, kad dvigubi maisto kokybės standartai ES yra nepriimtini. Rytinės bloko narės ne kartą skundėsi dėl „maisto apartheido“ ir dėl to, kad gamintojai į šias šalis žvelgia kaip į „Europos šiukšlių dėžę“.

Vyriausybių remiami tyrimai Vengrijoje, Slovakijoje ir Čekijoje šįmet parodė, kad daugelis prekių, kurios parduodamos tokiose pat pakuotėse, kitose ES šalyse yra geresnės kokybės.

EK pirmininkas šį skandalą prisiminė ir trečiadienį, ištaręs dienos citatą: „Slovako žuvies piršteliuose žuvies turėtų būti tiek, kiek ir pas visus kitus.“

Apžvalgininkai J.-C. Junckerio kalbą vertina kaip itin palankią eurofederalizmui – jis prabilo apie galimybę rinkti „transnacionalinius kandidatus“ į Europos Parlamentą, taip pat teigė, kad ES funkcionuotų geriau, jei Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkų postai būtų sujungti.

O dėl „Brexit“ jis buvo atviras. Esą diena, kai britai išstos iš bloko, „bus liūdna ir tragiška akimirka mūsų istorijoje“.

„Mes visada dėl to apgailestaujame, bet turiu pridurti, kad mana, jog ir jūs greitai dėl to gailėsitės“, – į Londoną savo kalboje kreipėsi J.-C. Junckeris, pabrėžtinai Jungtinę Karalystę paminėjęs tik antroje savo pasisakymo pusėje.

Pasiruošęs kompromisams dėl algų

Anot J.-C. Junckerio, Europos Komisija yra pasirengusi kompromisams dėl naujos komandiruojamų darbuotojų atlyginimo tvarkos, kuri kelia nerimą Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių verslininkams.

Jis tvirtino suprantantis, kad šis klausimas prieštaringas, tačiau pabrėžė, jog „mes pasieksime gerų rezultatų, jei kiekvienas sieks, kad pozicijos artėtų“.

„Komisija yra pasirengusi siekti kompromisų, jeigu tas kompromisas bus geras, naudingas Europos Sąjungai ir valstybėms narėms“, – sakė Europos Komisijos vadovas, skaitydamas metinį pranešimą Europos Parlamente Strasbūre.

Kai kurios Vakarų Europos šalys siūlo patvirtinti ES taisykles, kad komandiruojami darbuotojai gautų vienodą atlygį ir turėtų tokias pat darbo sąlygas kaip vietiniai. Turtingesnės Europos šalys sako, kad rytų europiečiai iškraipo konkurenciją, mokėdami savo darbuotojams mažesnius atlyginimus, nei gautų vietiniai.

Kai kurie Lietuvos verslininkai nerimauja, kad neleisdami konkuruoti algomis savo prekės ženklus seniai įtvirtinę ir didesnį kapitalą sukaupę vakariečiai iš jų atims svarbiausią konkurencinį pranašumą.

Griežčiausiai Vakarų iniciatyvoms labiausiai priešinasi Lenkija. Lietuvos valdžia taip pat įžvelgia pavojų, bet laikosi nuosaikiau ir viešai akcentuoja, jog reikia ieškoti tinkamo balanso tarp verslo interesų ir darbuotojų apsaugos. Lietuva siekia, kad naujosios taisyklės nebūtų taikomos vežėjams.

AFP/Scanpix nuotr.
Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...