captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lenkija nori derybų su Vokietija dėl reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą

Lenkija ir Vokietija turėtų surengti „rimtas derybas“ dėl reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis pirmadienį, jo vyriausybės kolegai nurodžius, kad tokia kompensacija gali siekti iki vieno trilijono dolerių.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

„Turėtume su vokiečiais susėsti rimų derybų ir kartu pagalvoti, kaip spręsti šį (reparacijų) klausimą“, – sakė W. Waszczykowskis vietos komercinei radijo stočiai RMF.

„Kaip mums elgtis dėl to fakto, kad 1939 metais Vokietija užpuolė (Lenkiją) ir kaip spręsti po karo neišspręstus klausimus, kurie vis dar temdo Lenkijos ir Vokietijos santykius“, – pridūrė ministras.

Jis taip pat sakė, kad Varšuva „ruošiasi“ pareikšti savo oficialią poziciją dėl reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą, tačiau nenurodė, kada tai bus padaryta.

„Faktas yra tas, kad Lenkija per karą buvo sugriauta, ten buvo daromi siaubingi nusikaltimai ir mes už tai negavome jokios kompensacijos“, – kalbėjo W. Waszczykowskis.

Šeštadienį Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Blaszczakas pareiškė, kad Lenkija galėtų iš Vokietijos reikalauti vieno trilijono JAV dolerių.

Lenkijos dešiniųjų vyriausybė abejoja. ar teisėta tuometinės komunistinės Lenkijos valdžios 1953 metų rezoliucija, kuria ji atsisakė pretenzijų Vokietijai, ir sako, kad ji buvo priimta spaudžiant Sovietų Sąjungai.

Be to Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis kaltina Vokietiją, kad ši kratosi atsakomybės dėl žalos, kurią patyrė Lenkija per Antrąjį pasaulinį karą dėl jos kaltės.

Nuo 1939 iki 1945 metų, kai Lenkiją buvo okupavusi nacistinė Vokietija, nužudyta 6 mln. šalies piliečių, tarp jų 3 mln. žydų. Per karą Varšuva buvo beveik sulyginta su žeme.

Remiantis praėjusį mėnesį paskelbtais viešosios nuomonės tyrimų instituto „IBRiS“ atliktos apklausos rezultatais, 51 proc. lenkų pasisako prieš tai, kad būtų reikalaujama kompensacijų iš Vokietijos, tačiau 24 proc. apklaustųjų tam pritaria.

PiS vyriausybė sulaukia griežtos kritikos šalyje ir užsienyje dėl virtinės reformų, kurių jį ėmėsi atėjusi į valdžią 2015 metais ir kurios, pasak kritikų, prieštarauja demokratijos ir įstatymų viršenybės principams.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Lenkija eina „prieš Europos interesus“, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel pavadino Lenkiją „rimta problema“.

Liepos mėnesį ES pagrasino imtis precedento neturinčių priemonių prieš Lenkijos vyriausybę dėl jos teisinės reformos, kuri, kaip sako kritikai, užtikrins valdančiųjų kontrolę šalies teismų sistemai.

Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Szydlo taip pat atmeta kaltinimus, jog jos vyriausybės veiksmai po truputį išstumia Lenkiją iš ES, ir šiuos kaltinimus vadina „didžiausiu melu, siaubinga manipuliacija“ ir tvirtina, kad Lenkija „nori likti ES“ ir vertina narystę Bendrijoje.

Plačiau apie tai – Vykinto Pugačiausko reportaže.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...