captcha

Jūsų klausimas priimtas

Saudo Arabijoje susirinkę 2 mln. musulmonų pradėjo hadžo apeigas

Per 2 mln. musulmonų iš viso pasaulio ketvirtadienį suplūdo į Saudo Arabiją atlikti kasmetinių hadžo apeigų, siekdami atsikratyti praeities nuodėmių ir maldauti Dievo atleidimo bei pagalbos.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Tikimės, kad Alachas atleis mums mūsų nuodėmes ir tikimės naujos pradžios su mūsų Dievu“, – sakė iš Egipto atvykęs 47 metų piligrimas Khaledas Ahmedas.

Nuo aušros iki sutemų didžiulė minia tikinčiųjų melsis ant Arafato kalno. Tikima, kad prieš 14 šimtmečių islamo pranašas Muhammadas toje vietoje pasakė savo paskutinį hadžo pamokslą.

Šiame pamoksle pranašas savo pasekėjams liepė atiduoti skolas, saugotis Šėtono, kasdien melstis po penkis kartus, pasninkauti per šventąjį Ramadano mėnesį ir aukoti labdarai. Taip pat jis paragino visus turinčius tam galimybių musulmonus bent kartą gyvenime atlikti hadžą. Tikima, kad pranašas Muhammadas savo pamoksle priminė ir apie moterų teises bei sakė, kad nė viena etninė grupė ar rasė nėra viršesnė už kitas

Hadžas prasideda apeiginiu pasišventimu, simbolizuojančiu įžengimą į ihramą, šventąją skaistumo būklę, kurioje būdami piligrimai nesikvėpina, nekerpa nagų ir nesitrumpina barzdų.

Didžiulė minia maldininkų, suvažiavusių iš 160 pasaulio šalių, vilki baltus drabužius iš dviejų audinio atraižų be siūlių, simbolizuojančius prisikėlimą ir akcentuojančius tikinčiųjų vienybę nepriklausomai nuo jų socialinio statuso ar pilietybės.

Moterys per ihramą dėvi laisvai krentančius drabužius, kurie dengia visą kūną, išskyrus veidą ir plaštakas.

Hadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Šią kelionę bent kartą gyvenime turi atlikti visi tai padaryti galintys musulmonai, jeigu yra pakankamai sveiki ir turi lėšų tai padaryti. Vis dėlto daugeliui šios svajonės išsipildymo tenka laukti daug metų.

Iš Filipinų atvykusi piligrimė Noura Sulieman sakė jau daugybę kartų atlikusi hadžą, bet šiemet atvykusi vėl pasimelsti už savo šeimą.

„Atvykau prie Arafato, kad pasimelsčiau už savo šeimą, savo dukrą, sūnų ir visą savo šeimą, visus Filipinų musulmonus, visus musulmonus iš visų šalių, – sakė ji. – Dievui leidus, Alachas priims mūsų piligrimystę.“

Musulmonai tiki, kad šiomis apeigomis jie seka pranašų Ibrahimo ir Izmaelio pėdsakais.

Saudo Arabiją užplūdus tokiai didžiulei miniai piligrimų, šalies vyriausybei tenka susidurti su didžiuliu logistiniu išbandymu. Maldininkų saugumu rūpinasi per 100 tūkst. saugumo pajėgų pareigūnų. Be kita ko, šventųjų vietų apylinkėse budi daugybė medikų.

Dauguma maldininkų pradeda hadžą Medinoje, kur stovi pirmoji pranašo Muhammado mečetė ir jo kapas.

Visgi hadžo apeigos prasideda švenčiausioje musulmonų vietoje – Mekoje. Didžiosios mečetės viduje daugybė piligrimų eina aplink kubo pavidalo statinį Kaabą.

Daugelis stengiasi prasiskinti kelią per minią, kad pabučiuotų šio statinio sienas, kaip tiki musulmonai, pastatytas pranašo Abraomo. Musulmonai visame pasaulyje meldžiasi atsigręžę šio pastato kryptimi.

Vėliau maldininkai patrauks į netoliese esančią Muzdalifą, kur jie praleis naktį ir iš kur ryte eis mėtyti akmenukų į Šėtoną simbolizuojančius stulpus Minos slėnyje.

Pagal hadžo pabaigą simbolizuojančią tradiciją, vyrai piligrimai turi nusiskusti galvas, o moterys – nusikirpti plaukų sruogą

Hadžui pasiekus kulminaciją, pasaulio musulmonai taip pat mini Id al Adhos (Aukojimo) šventę.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...