captcha

Jūsų klausimas priimtas

E. Macronas pyksta dėl rytų europiečių piktnaudžiavimo komandiruotėmis

Rumunijoje viešėdamas Prancūzijos prezidentas šiandien pakartojo vakar Austrijoje išsakytą įspėjimą Rytų Europai. Esą Europos Sąjunga gali sugriūti, jei rytų europiečiai toliau piktnaudžiaus dirbtinai mažais atlyginimais. Emmanuelis Macronas turi galvoje Europos Sąjungos komandiruočių tvarką. Ji leidžia nemokėti įprastų mokesčių už darbuotojus, iškomandiruotus į Vakarų Europą, ir šitaip dirbtinai mažina atlyginimus. Minėta tvarka piktnaudžiaudamos Rytų Europos šalys kelia pavojingas populizmo bangas Vakaruose, sako E. Macronas, raginantis sutarti dėl naujos tvarkos iki spalio pabaigos.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Čia – netrukus po britų sprendimo trauktis iš Europos sąjungos nufilmuoti darbininkai iš Lenkijos. Gali būti, kad tarp nufilmuotų yra ne tik į Britaniją persikėlusių visam laikui, bet ir formaliai tik komandiruotų darbuotojų, dirbančių Lenkijos bendrovėms.

Analitikai skaičiuoja, kad Lenkijos bendrovės po visą Europos Sąjungą iškomandiravusios apie pusę milijono lenkų. Pagal dabar galiojančią Europos Sąjungos komandiruočių direktyvą, šie darbuotojai turi gauti minimalius atlyginimus, nustatytus konkrečioje šalyje ir dirbti pagal vietoje priimtą tvarką.

Tačiau už komandiruotus darbuotojus nereikia mokėti visų įprastų mokesčių, kurie kelia atlyginimų dydį. Todėl šitaip Lenkijos bendrovės gali veikti, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, gerokai pigiau nei vietos konkurentai. Galima nesamdyti įprastų atlyginimų prašančių vietos gyventojų – užtenka atsivežti savų, kurie dirbs už mažesnį atlygį.

Prancūzijos prezidentas tokią praktiką vadina socialiniu dempingu – tarsi rytų europiečiai kištų savo prekes pigiau nei jų savikaina vakarų europiečiams.

„Ar girdėjote, ką pasakė britų vidurinioji klasė? Jie pasakė – nenorime daugiau žmonių iš Rytų Europos, kurie atima darbus, nes jiems mokama mažiau. Štai ką jie pasakė. Mums taip pat reikia pasižiūrėti į veidrodį“, – sakė E. Macron.

Komandiruotų darbuotojų Europos Sąjungoje tėra apie procentą, bet ekspertai pastebi, kad jų dalis didėja, nes bendrovės linkusios piktnaudžiauti komandiruočių direktyva. Todėl Prancūzija, remiama Vokietijos, nori direktyvą keisti ir nustatyti, kad komandiruotė negali tęstis ilgiau nei metus. Labiausiai tam priešinasi Lenkija ir Vengrija. Į šias šalis E. Macronas neužsuks, nors vakar su Čekijos ir Slovakijos lyderiais derėjosi Austrijoje, šiandien derasi su Rumunija. Rytoj su Bulgarija.

„Vakarų Europa nerimauja dėl atvykstančių darbuotojų, kurie ne visi užregistruoti. Tačiau, kita vertus, rytų europiečiai nori geresnio gyvenimo. Abu šie norai pagrįsti. Tai, kad direktyva sukėlė šiuos nesutarimus, nereiškia, kad žmonės Prancūzijoje neteisūs ar kad žmonės Rumunijoje neteisūs. Tai reiškia, kad direktyva nepakankamai aiški“, – kalbėjo Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis.

Prancūzija viliasi, kad kompromisą keisti komandiruočių tvarką pavyks pasiekti per Europos Vadovų Tarybą spalį. Jei ne, Bendrija gali ir sugriūti, įspėja E. Macronas. Esą Vakarų visuomenės nepriims padėties, kai tam tikri sluoksniai Rytų Europoje noriai graibsto Europos Sąjungos fondus, bet kartu rezga sistemą, padedančią sukčiauti konkuruojant su Vakarų Europos bendrovėmis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...