captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kankinami ir persekiojami LGBT pabėgėliai Vokietijoje nelaukiami

Tarp tūkstančius kasmet Vokietiją pasiekiančių prieglobsčio prašytojų netrūksta lesbiečių, gėjų, transseksualų ir biseksualų (LGBT). Nors gimtosiose šalyse juos už netradicinę orientaciją persekioja, kankina ir net gali įkalinti, Vokietijos migracijos tarnyba teigia, kad jiems grįžti namo – saugu, rašo „Politico“.
 
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Prieš palikdama gimtąjį Libaną, Eliana galėjo dirbti tik palydove. Translytei moteriai nuolat grėsė būti suimtai ir įkalintai kankinimais pagarsėjusiame Beiruto Hbeish kalėjime.

2015-aisiais Eliana paprašė prieglobsčio Vokietijoje. Čia ji dirbo grožio salone, lankė vokiečių kalbos kursus ir galėjo dėvėti tai, ką norėjo. Pagaliau ji jautėsi priimta.

Tačiau šiemet libanietė iš Federalinio migracijos ir pabėgėlių biuro (BaMF) sulaukė laiško, nurodančio, kad ji turės palikti Vokietiją.

Prašymo suteikti prieglobstį atmetimą tarnybą grindė tuo, kad Eliana iš Turkijos į Graikiją atvyko kaip vyras, todėl negali būti laikoma translyte. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad bandydamos pabėgti į Europą, moterys nuolat patiria seksualinį smurtą.

Elianą, ant kurios kūno vis dar matyti šeimos narių ir pažįstamų smurto pėdsakai, toks sprendimas šokiravo. „Tai mane žemina. Viskas, ką planavau ir dėl ko dirbau, žlugo“, – pasakojo moteris.

Berlyne „Politico“ žurnalistę priėmusi Eliana rodė mėlynėmis nusėtas kojas. 2012-aisiais Elianos broliui išsiaiškinus, kad ji – translytė, homoseksuali ir dirba palydove, pirmąją Ramadano dieną jis pasiuntė savo draugus ją sumušti tiesiog gatvėje.

Moteris žurnalistei rodė tuomet padarytas nuotraukas, kuriose užfiksuota nuo pėdos nudirta oda, šonkaulius ir klubus skauda net praėjus penkeriems metams.

Elianos draugę Salmą Arzouni, dirbančią LGBT pabėgėliams padedančioje organizacijoje „Gladt“, deportacijos įsakymas taip pat nustebino. „Jos atvejis yra labai rimtas, todėl visiškai nesitikėjome tokio sprendimo“, – teigė S. Arzouni.

Eliana yra viena iš daugelio LGBT bendruomenei priklausančių prieglobsčio prašytojų, sulaukusių įsakymo palikti šalį. Vokietijos pareigūnai jų gimtines laiko „saugiomis“, nors ten jų gyvybėms gresia pavojus.

Kol kas nėra oficialios statistikos, kiek LGBT prieglobsčio prašytojų sulaukė laiškų su įsakymu palikti Vokietiją. Remiantis žmogaus teises ginančių grupių duomenimis, iki 50 proc. jų klientų prašymų buvo atmesti.

Prieglobstis suteikiamas ne visiems

LGBT pabėgėliams pagalbą teikiančios organizacijos „Rainbow Refugees“ įkūrėjas Knudo Wechtersteino tikina, kad spręsdama, kam suteikti prieglobstį, Vokietijos vyriausybė neįvertina grėsmės, su kuria homoseksualūs ir translyčiai asmenys susiduria savo šalyse.

„BaMF daro daug blogų sprendimų“, – sako K. Wechtersteinas palinkęs virš krūvos laiškų, kuriuose aiškinama, kodėl jo klientai iš Irako, Pakistano, Serbijos ir Irano neturi teisės pasilikti Vokietijoje.

Didelę dalį jo darbo apima pagalba LGBT prieglobsčio prašytojams apskųsti įsakymus išvykti iš šalies.

BaMF atstovas spaudai teigė, kad ministerija kiekvieną prašymą vertina individualiai, visada atsižvelgiama į pabėgėlio apsaugą. Vokietijoje leidžiama pasilikti tuo atveju, „jei prieglobsčio prašytojas gali įrodyti, kad dėl seksualinės orientacijos jis savo kilmės šalyje patektų į pavojų“.

Libano piliečių prašymai suteikti prieglobstį retai patenkinami. BaMF duomenimis, per pirmuosius šešis 2017-ųjų mėnesius mažiau nei 12 proc. libaniečių sulaukė teigiamo atsakymo.

Vis dėlto Libano LGBT bendruomenės nariai savo šalyje nesijaučia saugūs. 2017-aisiais Beirute įsikūrusi lygias teises ginanti organizacija „Proud Lebanon“ paviešino ataskaitą, kurioje pasakojama apie prieš netradicinės orientacijos žmones nukreiptą visuomenės ir policijos smurtą, įskaitant įkalinimą, kankinimus ir persekiojimą.

Oficialiai Vokietija saugiomis laiko tik keletą šalių – Europos Sąjungos (ES) nares, Vakarų Balkanus, Ganą ir Senegalą. Tačiau realybė yra šiek tiek kitokia – prieglobstis nesuteikiamas prašytojams iš daugybės šalių.

Pavyzdžiui, translyčiai ir homoseksualūs asmenys iš Maroko, Pakistano, Rusijos ir Tuniso siunčiami namo, nes jiems ten „saugu“. Tunise už lytinius santykius tarp tos pačios lyties asmenų skiriama iki trijų metų kalėjimo.

„Matome, kad LGBT asmenys, atvykę ne iš Sirijos, patiria daug problemų“, – tikino Sabrina Latz, projektų vadovė iš organizacijos „Queer Refugees Network“. Jos teigimu, 2017-aisiais prieglobstis buvo suteiktas daugiau nei 93 proc. jo prašančių sirų, palyginus su 58 proc. irakiečių ir 8 proc. rusų.

Veikia ir viešumas

29 metų amžiaus homoseksualui iš Tuniso teko ištverti policijos vykdytą „išangės patikrinimą“. Nors Jungtinių Tautų (JT) komitetas tokią praktiką pasmerkė, ji Tunise vis dar naudojama siekiant išsiaiškinti, ar vyras yra homoseksualus.

Tačiau šių metų sausį net ir jo prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas. Tunisiečiui padedanti organizacija „Queer Refugees Network“, paviešinusi šį sprendimą socialiniuose tinkluose, sulaukė daugybės paramos bei BaMF skirtų raginimų persvarstyti bylą.

Po mėnesio tunisiečiui buvo suteiktas pabėgėlio statutas.

Anot S. Latz, tokia pergalė – reta išimtis, be to, ji būtų vargiai įmanoma be visuomenės spaudimo.

Neseniai BaMF atmetė irakiečio prašymą suteikti prieglobstį remdamiesi tuo, kad jis, turėdamas žmoną ir tris vaikus, negali būti laikomas homoseksualiu.

„BaMF prieglobsčio suteikimo procesas turėtų būti jautresnis LGTB narių persekiojimui ir situacijai jų gimtosiose šalyse, – sakė S. Latz. – Daugelis mūsų klientų yra vedę, kadangi savo šalyse negali atvirai gyventi kaip gėjai.“

Su migracijos reikalais dirbantis advokatas Jonathanas Leuschneras teigia, kad Vokietijos pareigūnai vadovaujasi argumentu, jog žmonės savo gimtosiose šalyse nesusidurtų su persekiojimu tuo atveju, jei nuslėptų savo seksualinę orientaciją.

„Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad toks argumentas pažeidžia individo teisę į asmenybės saviraišką“, – teigė J. Leuschneras.

„Neseniai buvo atmestas jamaikiečio prieglobsčio prašymas. Jamaikoje už homoseksualumą skiriama iki 10 metų kalėjimo.

Jie (migracijos pareigūnai) teigė, kad Jamaikoje homoseksualumas savaime nėra nusikaltimas, baudžiama „tik“ už lytinius santykius ir fizinį intymumą tarp dviejų vyrų, – pasakojo teisininkas. – Neįmanoma suvokti, kaip veikia toks diferencijavimas.“

BaMF atmetė Elianos prašymą suteikti prieglobstį todėl, neva jai saugu grįžti į šalį, kurioje ji gyveno apimta nuolatinės baimės. „Libane gyvūnai turi daugiau teisių nei translytės moterys“, – guodėsi Eliana.

„Libane gyvūnai turi daugiau teisių nei translytės moterys“, – guodėsi Eliana.

Ji nusprendė neapskųsti įsakymo palikti šalį, kadangi šis procesas tęstųsi keletą metų. „Jau praradau dvejus savo gyvenimo metus, negaliu prarasti dar dviejų“, – „Politico“ sakė pašnekovė.

Nors Elianos draugai bandė įkalbėti ją pasilikti, moteris tikina, kad deportacijos įsakymas pakeitė jos požiūrį į vokišką svetingumą. „Verčiau gyvensiu gatvėje nei būsiu žeminama čia“, – pridūrė Eliana.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...