captcha

Jūsų klausimas priimtas

B. Jelcino centras Jekaterinburge – su lietuvišku prieskoniu

Jekaterinburge Rusijos prezidento Boriso Jelcino centro muziejuje eksponuojama nemažai medžiagos apie Lietuvą. Gidai, pasakojantys apie Sovietų Sąjungos subyrėjimą, visada pabrėžia Lietuvos vaidmenį siekiant demokratijos ir Rusijoje. Už nuopelnus įtvirtinant Lietuvos  nepriklausomybę Jelcinas po mirties buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijoje prieštaringai vertinamas Boriso Jelcino centras Jekaterinburge kasmet priima beveik pusę milijono lankytojų. Užsuka ir oficialios Lietuvos delegacijos.

Prieš beveik trejus metus čia atidaryto muziejaus įrengtoje ekspozicijoje „Septynios dienos“ didžiausias dėmesys skiriamas 1990-1991 m. įvykiams ir pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino kaip demokrato veiklai.

Ekspozicijoje atskirai pristatomi to meto įvykiai Lietuvoje: Sąjūdžio mitingai, kadrai iš tragiškų Sausio tryliktosios įvykių, Boriso Jelcino pasirašyti Lietuvai svarbūs istoriniai dokumentai. Per Sausio tryliktosios įvykius Jelcinas Taline kartu su trijų Baltijos šalių vadovais pasirašė bendrą pareiškimą, kuriuo pripažinta Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos nepriklausomybė bei pasmerktas karinės jėgos naudojimas.

„Mes labai džiaugiamės, kad Jelcinas pasirašė mūsų pripažinimo aktą, kad Jelcinas buvo vienas iš tų, kuris pasirašė dokumentus dėl armijos išvedimo. Aš prisimenu, kad Jelcinas puikiai bendravo su mūsų tuomete vadovybe, tiek su profesoriumi Vytautu Landsbergiu, Algirdu Brazausku, jam nebuvo svarbūs ideologiniai skirtumai“, – sakė Lietuvos ambasadorius Rusijos Federacijoje Remigijus Motuzas.

Už paramą ir asmeninį indėlį Lietuvai siekiant nepriklausomybės Jelcinas po mirties apdovanotas Lietuvos Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. Jis eksponuojamas tarp daugelio kitų. O lankytojams nepamirštama pabrėžti, jog Sovietų Sąjungos byrėjimas prasidėjo būtent nuo Baltijos šalių. 

„Jelcinas puikiai suprato ir tą sakė savo bendražygiams, kad demokratinis judėjimas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse turėjo nemažai įtakos ir demokratiniam judėjimui atsirasti Rusijoje. Ir, žinoma, kruvinieji sausio įvykiai, Borisas Jelcinas buvo vienas iš tų kuris reagavo“, – pasakojo R. Motuzas.

Boriso Jelcino centras leidžia knygas, organizuoja interaktyvias edukacines programas, paskaitas ir parodas.

„Viena iš parodų, kurią dabar rengiame, skirta moterų vaidmeniui minint šimtąsias 17 metų revoliucijos metines. Rengiame daug edukacinių projektų – organizuojame paskaitas, kino festivalius, susitikimus ne tik su Rusijos, bet ir pasaulyje žinomais menininkais, mokslininkais, politikais“, – kalbėjo B. Jelcino centro mokslinis bendradarbis Jevgenijus Jemeljanovas.

„Kasmet organizuojame tarptautinę konferenciją, kurioje gvildenama Stalino epochos istorija. O tai siejasi ir su Lietuvos tremties laikotarpiu – lietuvių čia, Urale ir dabar yra“, – sakė B. Jelcino centro vykdomasis direktorius Aleksandras Drozdovas.

Šiam centrui šiemet įteiktas Kennetho Hudsono prizas, centras pripažintas europietiškiausiu metų muziejumi.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...