captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vaikus siūlo mokyti, kad jie išvengtų D. Trumpo klaidų

„Prašau, nustok „tvitinti“. Taip JAV prezidentui Donaldui Trumpui norėtų patarti Nacionalinės asociacijos medijų raštingumui ugdyti (NAMLE) vykdančioji direktorė Michelle Ciulla Lipkin.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Niujorke įsikūrusios organizacijos atstovė konstatuoja, kad šiuo metu vaikai kaip niekad atitrūkę nuo tėvų, o švietimo sistema vaikų nemoko gyventi šiandienos pasaulyje. M. Ciulla Lipkin nuo pat mažens vaikus siūlo mokyti medijų raštingumo. Tą rekomenduojama daryti vos tik jie susiduria su internetu.

„Mes medijų raštingumą apibrėžiame kaip gebėjimą gauti, analizuoti, kurti, įvertinti informaciją ir veikti naudojant visas komunikacijos formas. Mūsų tikslas – padėti įvairaus amžiaus asmenims vystyti kritinio mąstymo gebėjimus ir išraiškos įgūdžius, kurių jiems reikia. Tai raktas, kad šiandienos pasaulyje būtum kritiškas, aktyvus komunikatorius ir pilietis“, – žurnalistams Niujorke pasakojo M. Ciulla Lipkin.

Jos aiškinimu, medijų raštingumo esmė – ne mokyti žmones, ką galvoti, o mokyti, kaip galvoti. Tai – kelias jaunimą mokyti mąstyti, informaciją suprasti kritiškai. Tai darbas su mokiniais, mokytojais, žiniasklaidos organizacijomis.

Pavyzdžiui, paėmus konkretų straipsnį, analizuojama, kas ir kodėl jį parašė, kas už tai sumokėjo, kam straipsnis skirtas, kam jis naudingas ar žalingas, kodėl siunčiama žinutė man gali būti svarbi. Lendant gilyn, gali būti aiškinamasi, kokios technikos ir kodėl straipsnyje naudojamos, ar pranešimas grįstas faktais, ar nuomone, kiek jis patikimas, kokiais informacijos šaltiniais remiamasi.

M. Ciulla Lipkin aiškinimu, mokyklose diegti medijų raštingumą nėra lengva. JAV sudaro 50 skirtingų valstijų, dėl mokymo diegimo reikia tartis su kiekviena iš jų. Be to, nėra vieno medijų raštingumo mokymo modelio, nacionalinio standarto. Pašnekovės aiškinimu, medijų raštingumui ugdyti yra daugybė būdų ir modelių. Sėkmė labai priklauso nuo atskirų žmonių užsidegimo, pasiaukojimo. Kartais tam daug nereikia – kūrybingai gali dirbti pasiėmęs laikraštį ar žurnalą.

Michelle Ciulla Lipkin, DELFI nuotr.

„Manau, mes turime pradėti mokyti savo vaikus nuo momento, kada jie susiduria su internetu. Šioje šalyje tai nutinka maždaug nuo šešių mėnesių, kada tėvai vaikams duoda mobiliuosius telefonus. Anądien buvau parduotuvėje, maždaug pusantrų metukų vaikas lakstė ratu, žaidė, jo mama liepė sėstis ir į rankas padavė telefoną. Kodėl jis negali lakstyti aplink? Kodėl jis turi žaisti mobiliuoju telefonu“, – stebėjosi pašnekovė.

Jos aiškinimu, vaikai nuo mažens gauna įrenginius, tačiau nieko apie juos nemokome.

„Mes nemokome vaikų, kaip gyventi šiame pasaulyje. Pažiūrėkime į Stanfordo universiteto tyrimus – studentai nesupranta naujienų, nesugeba įvertinti jų patikimumo. Kaip jie tą sugebės padaryti, jei mes to nemokame? Todėl mes turime pradėti mokyti kuo jaunesniame amžiuje“, – kalbėjo M. Ciulla Lipkin.

Problemos internete kyla iš vaikų nemokymo

Pašnekovės aiškinimu, šiandien naujienos kuriamos greitai, daugėja informacijos, ją žmonėms sunku suprasti. Informacijos kiekis, sukurtas iki 2003 m., tapo lygus informacijos kiekiui, sukurtam nuo 2003 m. iki dabar.

Tačiau, aiškina specialistė, JAV edukacinėje sistemoje nėra rasta būdų, kaip prie tokio progreso prisitaikyti. Pokytis įvyko, bet švietimo sistema liko ta pati: niekas vaikų nemoko, kaip informaciją suprasti.

„Manau, švietimas yra vienintelis atsakymas į šią problemą. Ir šis švietimas turi prasidėti kuo anksčiau“, – kartojo M. Ciulla Lipkin.

Pasaulyje daug kibernetinių nusikaltimų, internetinių patyčių, seksualinio priekabiavimo atvejų. Jos teigimu, tragiškos istorijos kyla dėl to, kad nemokome vaikų elgtis virtualioje erdvėje ir šiuolaikiniame pasaulyje.

M. Ciulla Lipkin nuomone, dalį atsakomybės už nusikaltimus virtualioje erdvėje turi prisiimti ir žiniasklaida. Esą ironiška, kad kai kyla skandalas dėl internetinių patyčių, žiniasklaida tam skiria daug dėmesio, istoriją eksploatuoja. Pašnekovės manymu, žiniasklaida mėgsta koncentruotis į blogus dalykus, kuriuos atneša internetas, pamiršdama interneto nešamą naudą ir gerus aspektus.

„Mes, visuomenė, turime suprasti, kad geriau būti teisiam, o ne pirmam, ir to reikalauti iš žiniasklaidos“, – apie žiniasklaidos konkurenciją, kas greičiau praneš naujieną, kalbėjo NAMLE atstovė.

Turi patarimą D. Trumpui

NAMLE vadovė dažnai kalbasi su tėvais. Jie yra labai susirūpinę medijų poveikiu vaikams. Tačiau M. Ciulla Lipkin sako mananti, kad tėvai koncentruojasi ne čia. Pašnekovės teigimu, šiandien kaip niekad didelis atotrūkis tarp tėvų ir vaikų. Šiandieniniai tėvai – paskutiniai, prisimenantys gyvenimą be interneto.

„Pagalvokite apie tai, nes dabar visi bus interneto eros žmonės. Gal todėl atotrūkis toks didelis ir dažnai tėvai nesupranta vaikų.

Mes visų pirma turime išmokyti tėvus kalbėtis su vaikais, mokyti juos efektyviau bendrauti, susikalbėti. Ką aš pastebiu – tėvai priima kraštutinius sprendimus, prielaidas apie tai, kaip jų vaikai naudoja medijas ir technologijas. Manau, tai lemia daug faktorių, bet, bendrai paėmus, pasaulis keičiasi ir būti tėvu šiandien labai skiriasi nuo to, kada mes augome. Turime tėvus įgalinti ir aptarti su tuo susijusias rizikas, o jų tikrai yra“, – dėstė M. Ciulla Lipkin.

NAMLE vykdančioji direktorė turėtų ką patarti ir prezidentui D. Trumpui.

Michelle Ciulla Lipkin, DELFI nuotr.

„Pasakyčiau: prašau, nustok „tvitinti“. Prieš skelbdamas, jis informacijos neanalizuoja ir neįvertina, paprasčiausiai daro tai, ko mes sakome vaikams nedaryti: prieš skelbdamas negalvoja. Aš vis dėl to tikiuosi, kad jis nustos „tvitinti“. Manau, jis ir jo patarėjai turi suprasti informacijos, kuri ateina iš prezidentinių socialinių tinklų, skleidimo pasekmes ir svarbą. Jo patarėjai, spaudos tarnyba turi kur kas rimčiau žiūrėti į jo „Twitter“ skleidžiamą informaciją nei tą daro dabar. Juks jis jau ne kandidatas, o prezidentas, ir turi kalbėti kitaip“, – klausiama, ką patartų komunikacija „Twitter“ pagarsėjusiam prezidentui, atsakė M. Ciulla Lipkin.

Bando diegti ir Lietuvoje

Medijų ir informacinio raštingumo iniciatyvų yra ir Lietuvoje. Nuo 2014 m. Ugdymo plėtotės centras, Švietimo ir mokslo ministerija ir Šiaurės ministrų taryba įgyvendino projektą „Medijų ir informacinis raštingumas“.

Projektu siekta įgalinti mokyklų bendruomenes padėti mokiniams būti kritiškais medijų turinio, informacijos vartotojais ir kūrėjais, atpažinti propagandą, nepasiduoti manipuliacijoms. Mokiniai su mokytojais aptaria žiniasklaidos, socialinių tinklų ir kitų medijų veikimo principus, analizuoja tekstus, patys juos kuria. Projekto metu parengta 9–12 klasių medijų ir informacinio raštingumo ugdymo metodinė medžiaga, kuri pritaikoma per įvairių dalykų pamokas ir neformaliojo ugdymo metu. Mokymai surengti beveik 600 mokytojų iš 205 mokyklų.

„Projektas baigėsi pernai, bet medijų raštingumo ugdymas tęsiamas ir plečiamas. Planuojama, kad iki 2020 m. medijų raštingumas atsiras visose mokyklose, tai bus integruota į bendrojo ugdymo turinį, į įvairius dalykus. Iš esmės tai turi tapti viso ugdymo dalimi. Tačiau daugiausiai dėmesio bus skiriama informacinių technologijų, istorijos, pilietiškumo, lietuvių kalbos pamokose. Bus apmokyta bent 1000 mokytojų“, – žada ministerija.

ŠMM medijų raštingumo programą įgyvendina mokyklose, tuo metu Kultūros ministerija ir Krašto apsaugos ministerija dirba šioje srityje su platesne visuomene, ypač dėl atsparumo propagandai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...