captcha

Jūsų klausimas priimtas

Maskva: Ukrainos separatistų Mažosios Rusijos idėja tolima realiai politikai

Ukrainos prorusiškų separatistų lyderio Aleksandro Zacharčenkos pareiškimai apie įkuriamą Mažosios Rusijos (Malorosijos) valstybę neatitinka įsipareigojimų pagal Minsko paliaubų susitarimus ir juos sunku vadinti realia politika, trečiadienį sakė vienas aukšto rango Rusijos diplomatas.
SIPA/Scanpix nuotr.
SIPA/Scanpix nuotr.

„Mano nuomone, šie pareiškimai nesiderina su šalių įsipareigojimais pagal Minsko priemonių kompleksą ir, bendrai, kaip teisingai pasakė mūsų atstovas (Trišalėje kontaktinėje grupėje Minske), vargu ar galima juos vertinti kaip realią politiką, susijusią su realiu politiniu gyvenimu“, – žurnalistams per teletiltą su Viena sakė Rusijos nuolatinis atstovas Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje (ESBO) Aleksandras Lukaševičius.

Į klausimą, ar yra kokia nors ESBO reakcija į A. Zacharčenkos pareiškimus, diplomatas atsakė: „Kol kas tokios reakcijos nėra, bet aš galvoju, kad jūs žinote Boriso Gryzlovo, kuris Rusijai atstovauja Kontaktinėje grupėje, pareiškimus.“

Antradienį A. Zaharčenka pareiškė, kad Ukrainoje įsteigiama nauja valstybė Mažoji Rusija.

Pasak jo, valstybės sostine tampa Doneckas, o Kijevas lieka istoriniu kultūriniu centru be sostinės statuso. A. Zaharčenka pridūrė, kad bus būtina šalyje trejiems metams įvesti nepaprastąją padėtį.

B. Gryzlovas antradienį savo ruožtu pareiškė, kad Mažosios Rusijos įkūrimas nesiderina su Minsko procesu dėl konflikto Rytų Ukrainoje sureguliavimo ir kad šis žingsnis tėra informacinio karo dalis.

„Ši iniciatyva nesiderina su Minsko procesu, aš tai vertinu tik kaip kvietimą diskusijai, jokių teisinių pasekmių šis pareiškimas neturi, – žurnalistams sakė B. Gryzlovas. – Šis pasiūlymas tikriausiai yra susijęs su informaciniu karu ir nėra realios politikos dalykas.“

Vis dėlto jis pridūrė manantis, kad ši iniciatyva yra atsakas į provokacinius Kijevo politikų pareiškimus.

„Aš tai vertinu kaip atsaką į provokacinius Kijevo aukšto rango politikų pareiškimus, kurie dažnai būna absoliučiai nepriimtini“, – sakė B. Gryzlovas.

Jau daugiau kaip 10 tūkst. žmonių žuvo per ginkluotą konfliktą Ukrainos rytuose, prasidėjusį 2014 metų balandį, po Kijeve anksčiau tais metais įvykusios Maidano revoliucijos, nuvertusios Kremliaus remtą prezidentą Viktorą Janukovyčių, ir Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.

Vakarų šalys ir Kijevas kaltina Maskvą sukursčius šį konfliktą ir aktyviai remiant separatistus, nors Rusija šiuos kaltinimus atkakliai neigia.

2015 metais Ukraina pasirašė su separatistais vadinamuosius Minsko taikos susitarimus, numatančius paliaubas ir laipsnišką maištingųjų teritorijų grąžinimą Kijevo vyriausybės kontrolei, užtikrinant tam tikrą jų autonomiją. Šie susitarimai niekada nebuvo visiškai įgyvendinti.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...