captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didėja ES susirūpinimas dėl Lenkijos įsipareigojimų teisinės valstybės principams

Europos Sąjunga trečiadienį ketina didinti spaudimą Lenkijos dešiniajai vyriausybei dėl jos planų pertvarkyti šalies teisėtvarką ir, anot kritikų, sumažinti teismų nepriklausomybę.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Po savo pergalės rinkimuose Lenkijos vyriausybė 2015 metų pabaigoje reformavo šalies konstitucinį teismą, o praeitą savaitę užsimojo pertvarkyti visą teismų sistemą.

„Šiuos įvykius stebime su dideliu nerimu“, – sakė Europos Komisijos atstovas Margaritis Schinas.

28 nares turinčios ES aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija trečiadienį surengs aukšto lygio pasitarimą, o vėliau Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas pateiks padėties Lenkijoje įvertinimą.

M. Schinas sakė, kad kol kas dar neaišku, kaip klostysis įvykiai, nes reformos, numatytos šiuo metu svarstomuose teisės aktų projektuose, dar nėra priimtos.

„Būtinybė skubiai veikti“

„Rytoj vyks politiniai debatai. Juntama būtinybė skubiai veikti, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas. – Tačiau dėl techninių priežasčių dar nebus įmanoma priimti sprendimų.“

Pasitarimo Briuselyje išvakarėse Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasiūlė kompromisą, anot jo, apsaugosiantį svarbios teismų priežiūros institucijos savarankiškumą.

Europos Komisija jau yra perspėjusi Lenkijos valdančiąją partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) atšaukti Konstitucinio Tribunolo reglamento pakeitimus, nes priešingu atveju Varšuvai bus taikomos sankcijos už ES teisės ir demokratijos normų pažeidimą.

Praeitais metais Komisija pradėjo precedento neturinčią procedūrą, dėl kurios galiausiai gali būti įšaldytos Varšuvos teisės balsuoti ES Taryboje – aukščiausiame sprendimus priimančiame Bendrijos organe.

F. Timmermansas pastaraisiais mėnesiais priešinosi Europos Parlamento ir kitų kritikų spaudimui paskelbti sankcijų. Jis buvo linkęs tęsti dialogą su PiS.

Vis dėlto spaudimas atrodo didėjantis, o padėtis Lenkijoje aštrėja.

Netikėtas pasiūlymas

Sekmadienį Varšuvoje, Krokuvoje, Ščecine ir Vroclave tūkstančiai žmonių išėjo protestuoti prieš šias reformas, kai jos ankstesnę dieną buvo priimtos Senato. Antradienį protestai tęsėsi Varšuvoje.

Pirmasis teisės aktas numato, kad Nacionalinės teismų tarybos (KRS), turinčios užtikrinti teismų nepriklausomybę, narius nuo šiol rinks parlamentas, dabar kontroliuojamas PiS.

Antrasis projektas skelbia, kad teisingumo ministrui suteikiami įgaliojimai skirti Lenkijos bendrųjų teisimų pirmininkus.

Parlamento žemieji rūmai – Seimas – prieš kelias dienas jau priėmė abu projektus, tad dabar belieka, kad juos pasirašytų su valdančiąja partija glaudžiai susijęs A. Duda.

Tačiau A. Duda antradienį netikėtai perspėjo nepritarsiantis Aukščiausiojo Teismo reformai, jeigu įstatymų leidėjai nepataisys projekto dėl KRS pertvarkos.

Šalies vadovas pateikė trumpą pataisų paketą, skelbiantį, kad KRS nariai turi būti išrenkami 60 proc. Seimo narių dauguma.

Tokios daugumos PiS neturi, tad šis balsų slenkstis galėtų užkirsti kelią kuriai nors vienai partijai nuspręsti dėl KRS sudėties.

„Šis projektas, kai jis būtų priimtas, turėtų užkirsti kelią vieninteliam dalykui – pareiškimams, kad Nacionalinė teismų taryba pavaldi vienintelei stovyklai, kad yra politinio diktato. Tokio įspūdžio Lenkijos visuomenėje negali būti“, – pabrėžė A. Duda.

Europos Parlamento, vienintelės renkamos ES institucijos, pagrindinės politinės frakcijos paragino Komisiją „veikti nedelsiant ir aiškiai“, kad ES demokratijos ir teisinės valstybės normos būtų apsaugotos nuo Lenkijos vykdomų reformų, sakoma pirmadienį paskelbtame jų laiške.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...