captcha

Jūsų klausimas priimtas

Donecko banditų vadas A. Zacharčenka paskelbė kuriantis naują valstybę

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos lyderis Aleksandras Zacharčenka antradienį paskelbė apie Mažosios Rusijos įkūrimą. Tai dar vienas keistas Donbaso separatistų, kuriuos remia Rusija, ėjimas, skelbia „Dožd“.
SIPA/Scanpix nuotr.
SIPA/Scanpix nuotr.

A. Zacharčenka apie tai paskelbė per Donecko separatistų vadeivų susitikimą.

„Manome, kad Ukrainos valstybė tokia forma, kokia buvo, neatkuriama. Mes, buvusios Ukrainos regionų, išskyrus Krymą, atstovai, pareiškiame apie naujos valstybės, kuri yra Ukrainos įpėdinė, įkūrimą.

Mes sutariame, kad naujoji valstybė vadinsis Malorusija, nes pats pavadinimas „Ukraina“ save diskreditavo“, – žurnalistams sakė A. Zacharčenka.

Jis pridėjo, kad naujojo darinio – Malorusijos – vėliava bus Bogdano Chmelnickio vėliava. B. Chmelnickis XVII a. buvo Ukrainos kazokų etmonas ir vadovavo sukilimui prieš Abiejų Tautų Respubliką.

Vikipedijos nuotr./Bogdano Chmelnickio vėliava

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/donecko-banditu-vadas-a-zacharcenka-paskelbe-kuriantis-nauja-valstybe-57-827606

„Tokį sprendimą priėmėme, nes Donecko liaudies respublika kartu su Luhansko liaudies respublika yra vienintelės Ukrainos teritorijos, neskaičiuojant Krymo, kur veikia teisėta valdžia“, – teigė A. Zacharčenka.

Jis taip pat pasiūlė trejiems metams paskelbti nepaprastąją padėtį, „kad būtų išvengta chaoso“.

„Šį laikotarpį būtų uždraustos visos partijos, o tuo pat metu būtų pradėtas tyrimas – padedant tarptautinei bendruomenei – dėl nusikaltimų Odesoje, Maidane, Donecko baseine. Sprendimas brendo ilgai, bet viskam savas laikas, ir štai šiandien siūlome sprendimą, kuris sustabdytų karą“, – aiškino Donecko separatistų lyderis.

Pasak A. Zacharčenkos, Mažosios Rusijos sostinė būtų Doneckas. Kijevas tokio statuso netektų, tačiau liktų istorinis ir kultūrinis naujojo darinio židinys.

Be jokios abejonės, tokias A. Zacharčenkos mintis būtų galima laikyti kliedesiais, jei ne faktas, kad greičiausiai daugelis separatistų manevrų yra iš anksto palaiminami Maskvoje.

Antai rusui žurnalistui Leonidui Ragozinui neaišku, ar A. Zacharčenka turi omenyje Donecko ir Luhansko liaudies respublikų susijungimą.

„Spėju, kad toks žingsnis susijęs su Rusijos planais palengvinti rusiškų pasų išdavimo Ukrainos piliečiams procedūrą“, – tviteryje rašo žurnalistas.

L. Ragozinas priminė, kad anksčiau Rytų Ukrainoje įsitvirtinę separatistai kalbėjo apie Novorusiją, o dabar pasirinkimas kalbėti apie Mažąją Rusiją keistas, nes istorinė Malorusija buvo visai kitur – ne Donbase.

XV–XVI amžiais Mažąja Rusija buvo įvardijamos rytų slavų žemės, valdomos lenkų ir lietuvių. Didžiąja – valdomos Maskvos.

Todėl Mažoji Rusija anuomet apėmė šiaurinę dabartinės Ukrainos dalį (kurioje separatistų nėra) ir beveik visą dabartinės Baltarusijos teritoriją. Lietuviškoje istoriografijoje šiam etnosui įvardyti buvo pasiūlytas terminas rusėnai.

B. Chmelnickio kazokai sukilo 1648 metais ir sukūrė de facto nepriklausomą Kazokų etmonatą. Jo gyventojai savo teritoriją vadino Mažąja Rusija.

Šiuo atveju svarbu tai, kad etmonatą jau 1654 metais savo globon perėmė Rusija, ir nuo to laiko Rusijos caras titulavosi „visos Didžiosios ir Mažosios Rusijos“ valdovu. Mažosios Rusijos terminas tapo grynai politiniu.

XIX a. tam pačiam regionui įvardyti atgimė ir kitas terminas – Ukraina. Abu terminai kuris laikas buvo vartojami kaip sinonimai, nors „Ukraina“ buvo laikomas poetiškesniu ir susijusiu su nacionaliniu ukrainiečių atgimimu.

Tarasas Ševčenka savo kūryboje buvo linkęs rašyti apie Ukrainą, o dienoraščiuose – apie Mažąją Rusiją.

Nesikerta su Minsko susitarimais?

Jau daugiau kaip 10 tūkst. žmonių žuvo per ginkluotą konfliktą Ukrainos rytuose, prasidėjusį 2014 metų balandį, po Kijeve anksčiau tais metais įvykusios Maidano revoliucijos, nuvertusios Kremliaus remtą prezidentą Viktorą Janukovyčių, ir Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.

Reuters/Scanpix nuotr.

Vakarų šalys ir Kijevas kaltina Maskvą sukursčius šį konfliktą ir aktyviai remiant separatistus, nors Rusija šiuos kaltinimus atkakliai neigia.

2015 metais Ukraina pasirašė su separatistais vadinamuosius Minsko taikos susitarimus, numatančius paliaubas ir laipsnišką maištingųjų teritorijų grąžinimą Kijevo vyriausybės kontrolei, užtikrinant tam tikrą jų autonomiją. Šie susitarimai niekada nebuvo visiškai įgyvendinti.

A. Zacharčenka nurodė, kad separatistai įkūrė komitetą, parengsiantį naujosios „valstybės“ konstituciją.

„Mūsų pasiūlymas neprieštarauja Minsko susitarimams. Kaip tik tai, kas numatyta Minsko pakte, bus įgyvendinta mūsų pasiūlymais – tai ir yra Minsko susitarimų išpildymas“, – žurnalistams sakė Donecko liaudies respublikos premjero pavaduotojas Aleksandras Timofejevas.

„Išnyksta Ukraina, – pridūrė jis. – Minsko susitarimuose nėra apibrėžimo, kaip ir kas turi vadinti – ten kalbama apie teritorinį vientisumą, suverenumą.

Taigi, mes paskelbėme Malorusijos teritorinį vientisumą ir suverenumą. Todėl Minskui mes neprieštaraujame.“

„Jeigu mūsų neišgirs taikiu būdu, eisime kariniu keliu“, – perspėjo A. Timofejevas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...