captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pamatykite, kaip šiandien atrodo moterų lageris „Alžir“

Kazachstane, netoli dabartinės sostinės Astanos, sovietmečiu veikė išskirtinio cinizmo lageris – jame buvo kalinamos vadinamųjų liaudies priešų žmonos, daugiausiai tai buvo – inteligentiškos moterys. Dabar šio lagerio vietoje – politinių represijų ir totalitarizmo muziejus. Šiuo metu yra žinomos keturiolikos čia kalėjusių lietuvių pavardės, nors manoma, kad jų galėjo būti ir daugiau.
DELFI.lt nuotr.
DELFI.lt nuotr.

Lageryje „Alžir“, įkurtame 35 kilometrai nuo Astanos, buvo kalinamos moterys („liaudies priešų“ žmonos, seserys, dukterys), mat Stalinas buvo įsitikinęs, kad už tariamus vyro darbus turi atsakyti ir jo šeima.

Pirmosios moterys į lagerį „Alžir“ buvo atgabentos 1938 m. ir pačios pasistatė baraką. Įsikūrusios, jos pasodino obelų sodą, kad apsisaugotų nuo stepių vėjų ir audrų. Kai kurios obelys auga iki šiol ir mena baisias moterų kančias.

Iki 1953 m. lageryje kalėjo iki 20 tūkst. moterų – Rusijos ir kitų tautų gydytojos, poetės, dainininkės, tarp jų ir balerinos Majos Pliseckajos motina. Daugelis moterų nepakėlė sunkių sąlygų, mirė nuo bado ir šalčio. Išgyvenusios užsiėmė gyvulininkyste ir žemdirbyste.

„Sąlygos čia buvo labai sunkios. Pirmus dvejus metus moterys neturėjo teisės susirašinėti, nežinojo kur vaikai, verkė ir ilgėjosi jų. Jos turėjo vieną tikslą – išgyventi“, – pasakoja Anar Xasenova, memorialinio politinių represijų ir totalitarizmo muziejaus „Alžir“ darbuotoja.

Plačiau apie lagerį „Alžir“ ir jame kalėjusias lietuves žiūrėkite „Panoramos“ žurnalistų parengtame reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...