captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV Senatas nubalsavo už sankcijas Rusijai dėl kibernetinių atakų per rinkimų kampaniją

JAV Senatas trečiadienį triuškinama balsų dauguma pritarė, kad Rusija būtų baudžiama už numanomą kišimąsi į Amerikos prezidento rinkimų procesą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Senatoriai priėmė teisės akto projektą, kuris užkirs kelią prezidentui Donaldui Trumpui vienašališkai sušvelninti šiuo metu Maskvai taikomas sankcijas.

Per balsavimą, surengtą Vašingtone tvyrant didžiulei įtampai dėl vadinamojo Rusijos skandalo, už šį projektą pasisakė 97 senatoriai ir tik du balsavo prieš.

Šis projektas įtrauktas į pataisą, kuriai dar reikės galutinio Senato ir Atstovų Rūmų patvirtinimo.

Pataisa numato, kad Kongreso pritarimas būtų būtinas, jeigu D. Trumpas nuspręstų nutraukti ar sušvelninti sankcijas Rusijai, įvestas dėl kibernetinių atakų per 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją.

Šis naujas teisės aktas taip pat suteiks D. Trumpo pirmtako Baracko Obamos prezidentiniu įsaku įvestoms sankcijoms įstatymo galią. Dalis sankcijų yra nukreiptos prieš Rusijos energetikos pramonę.

Teisės aktu numatyta įvesti naujas sankcijas „korumpuotiems Rusijos subjektams“, „tiems, kurie prisideda prie šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų“, rusams, kurie tieki ginklus Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimui ar vyriausybės nurodymu dalyvauja kibernetinėse atakose.

JAV žvalgybos tarnybos tvirtina, kad Rusija vykdė agresyvią kibernetinių įsilaužimų kampaniją siekdama padidinti D. Trumpo šansus prezidento rinkimuose įveikti varžovę Hillaryn Clinton.

Kitos konkrečiai įvardytos sankcijų Maskvai priežastys yra jos parama prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose ir pagalba B.al-Assado režimui Sirijoje vykstančiame pilietiniame kare

Šios sankcijos buvo įtrauktos į teisės akto projektą, kuris dar svarstomas, bet turėtų būti nesunkiai priimtas. Tas projektas numato sugriežtinti sankcijas Iranui už jo „paramą tarptautiniams teroristiniams aktams“.

„Per ilgai skatinome Vladimirą Putiną manyti, kad Rusija gali užpulti savo kaimynus, grasinti JAV sąjungininkėms, plėsti savo kibernetines atakas ir kištis į kitų valstybių rinkimus nesulaukdama beveik jokio atsako“, – sakė senatorius Johnas McCainas, vienas griežčiausių Rusijos lyderio kritikų.

„Jei ir kol Rusija nesumokės už savo veiksmus, tokie destabilizuojantys veiksmai bus tęsiami“, – pažymėjo jis.

Artimiausiomis dienomis dėl šio teisės akto projekto Senate numatyti dar keli balsavimai, po kurių jis keliaus į Atstovų Rūmus.

Sankcijos

Numatyta sugriežtinti Rusijai jau taikomas priemones. Remiantis pataisa, Amerikos kompanijoms ir fiziniams asmenims bus draudžiama sudaryti sandorius su Rusijos bankais suteikiant finansavimą ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui. Šiuo metu draudžiama teikti finansavimą ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui.

Taip pat numatyti suvaržymai energetikos sektoriui. Dokumente numatoma apriboti sandorių trukmę suteikiant finansavimą Rusijos energetikos kompanijoms iki 30 dienų.

Dokumentas taip pat numato, kad JAV prezidentas negalės sušvelninti ar atšaukti Rusijai taikomų sankcijų be Kongreso pritarimo.

Praktinių pasekmių gali sukelti keli naujo teisės akto punktai.

„Ne vėliau kaip per 180 dienų po įstatymo priėmimo iždo sekretorius, po konsultacijų su nacionalinės žvalgybos direktoriumi ir valstybės sekretoriumi, turi pateikti atitinkamiems Kongreso komitetams ataskaitą apie potencialų sankcijų išplėtimo poveikį, įtraukus valstybės skolą ir visus išvestinius produktus, susietus su Rusijos valstybės skola“, – rašoma dokumente.

Per tą patį laikotarpį Iždo departamentas turi pateikti ataskaitą su detalia informacija apie „svarbiausias vidaus politikos figūras ir oligarchus“, jų turtą, ryšius su Vladimiru Putinu, apie kitus „Rusijos valdančiojo elito narius“, jų sąsajas su užsienio juridiniais asmenimis, taip pat apie „vyriausybei pavaldžias organizacijas“.

Iždo departamentas turės išanalizuoti, kokios būtų pasekmės paskelbus sankcijas „rusų oligarchams, vyriausybei pavaldžioms organizacijoms, valstybinėms kompanijoms“, rašoma dokumente.

Įstatymo projektas suteiks JAV prezidentui teisę įvesti sankcijas subjektui, kuris vienu kartu investavo ne mažiau nei 1 mln. JAV dolerių į Rusijos statomus eksporto vamzdynus ar suteikė įrangą (įskaitant išperkamąją nuomą), technologijas ir paslaugas. Maksimali tokių sandorių suma per metus negali viršyti 5 mln. JAV dolerių.

Dvi savaitės iki įstatymo projekto dėl naujų sankcijų pasirodymo dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ partneriai pasirašė susitarimą dėl deficitinio finansavimo tuo atveju, jei projektinio finansavimo nepakaktų arba jis sutriktų.

Sutartis buvo sudaryta birželio 2 dieną Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo kuluaruose. Ją pasirašė projektavimo bendrovė „Nord Stream 2 AG“, „Gazprom“, „Engie Energy“, OMV, „Shell“, „Uniper“, „Wintershall“.

1 224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ iš Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos pradėjo veikti prieš daugiau nei penkerius metus. Pagal Rusijos dujų giganto, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą šio vamzdyno metinis pralaidumas išaugtų dukart – iki 120 mlrd. kubinių metrų. Dvi papildomus dujotiekio vamzdynus planuojama pradėti tiesti 2018-ųjų balandį ir projektą užbaigti iki 2019 metų pabaigos.

Tačiau bendros įmonės su užsienio partneriais sukurti nepavyko, nes galimybę užsienio partneriams tapti projektavimo bendrovės „Nord Stream 2 AG“ akcininkais blokavo Lenkijos valdžia.

„Nord Stream 2“ projektas sulaukė kai kurių Europos valstybių, tarp jų Lenkijos, Danijos bei Lietuvos, pasipriešinimo. Jos šį projektą laiko ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.

Nepavykus sukurti bendros įmonės, projekto partneriai ėmė ieškoti kitos bendradarbiavimo schemos ir įformino savo dalyvavimą neįgydami projekto akcijų, o užtikrindami ilgalaikį finansavimą.

Įstatymo projekte dėl papildomų sankcijų yra atskira pastraipa apie „Nord Stream 2“. Joje rašoma, kad JAV toliau stengsis sutrukdyti įgyvendinti šį projektą, nes tai turėtų žalingų pasekmių ES saugumui, dujų rinkos Vidurio ir Rytų Europoje vystymuisi ir energetikos reformoms Ukrainoje.

JAV taip pat ketina padėti Ukrainai ir savo sąjungininkėms bei partnerėms Europoje „mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, ypač gamtinių dujų, kurias Rusijos vyriausybė naudoja kaip ginklą, siekdama įbauginti ir daryti įtaką kitoms šalims“, rašoma dokumente.

Įstatymo projektas taip pat uždraudžia daugiau nei 10 mln. JAV dolerių vertės investicijas, jeigu tokios investicijos gali tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti Rusijai galimybę privatizuoti aktyvus tokiu būdu, kuris duotų nepagrįstą naudą valdininkams, jų artimiesiems ir giminaičiams.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...