captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Mattisą nustebino prasta JAV kariuomenės parengtis

JAV Pentagono vadovas Jimas Mattisas pirmadienį įstatymų leidėjams pareiškė, kad jį „šokiravo“ prasta šalies kariuomenės parengtis, piktinosi biudžeto išlaidų apribojimais ir 16 metų besitęsiančio karo našta.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Šalies gynybos sekretorius taip pat perspėjo, kad Šiaurės Korėja tapo pačia didžiausia grėsme taikai ir saugumui. Be to, jis pareiškė, kad Amerika privalo kitaip elgtis Afganistane, tačiau daugiau detalių šiuo klausimu nepateikė.

Paminėjęs eksprezidento Baracko Obamos laikų biudžeto išlaidų mažinimą, vadinamą sekvestracija, J. Mattisas tvirtino, kad karinių išlaidų ribojimas sukėlė didesnę grėsmę kariams ir užkirto kelią naujoms svarbioms programoms. Vis dėlto JAV kariuomenės biudžetas tebėra didesnis nei kitų septynių daugiausiai gynybai išleidžiančių valstybių biudžetai kartu sudėjus.

„Pasitraukiau iš karo tarnybos praėjus trims mėnesiams nuo sekvestracijos įsigaliojimo“, – Atstovų Rūmų ginkluotųjų tarnybų komitete pareiškė buvęs jūrų pėstininkų generolas J. Mattisas.

„Ketveriais metais vėliau sugrįžau į (Gynybos) departamentą ir buvau šokiruotas, kai sužinojau apie mūsų pasirengimą kovoti. Joks priešas mūšio lauke nepadarė daugiau žalos mūsų kariuomenės parengčiai negu sekvestracija“, – teigė jis.

J. Mattisas kreipėsi į įstatymų leidėjus, svarstančius prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytą 2018-ųjų biudžetą.

Prezidentas nori apkarpyti Valstybės departamento išlaidas ir dar labiau padidinti Pentagono biudžetą, nors ir nesiekia rekordinio finansavimo padidinimo, siūlomo kovingesnių respublikonų.

Siūloma Pentagonui skirti 574 mlrd. dolerių bendroms gynybos išlaidoms ir dar 65 mlrd. dolerių papildomoms karo meto išlaidoms – iš viso 639 mlrd. dolerių.

Kitų metų gynybos biudžetas bus apie 50 mlrd. dolerių – arba 10 proc. – didesnis nei 2017-ųjų bazinio finansavimo lygis. Visgi tai yra tik trimis procentais daugiau nei numatė B. Obamos administracija.

Atstovų rūmų gynybos komiteto pirmininkas Macas Thornberry ir kiti respublikonai tvirtino, kad toks biudžeto padidinimas yra nepakankamas.

„Praleidome šešerius metus tiesiog gyvendami, reikalaudami vis daugiau iš atliekančiųjų tarnybą ir atidėliodami pasirinkimus, kurie turi būti priimti. Negalime ir toliau krauti misijų savo kariams, neužtikrinę, kad jie turėtų viską, ko reikia sėkmei užtikrinti“, – teigė M. Thornberry.

Nors daugelis demokratų, priklausančių tam komitetui, sutinka su pirmininko nuomone, jie kelia klausimą, iš kur bus gauta lėšų biudžeto didinimui, jeigu D. Trumpo administracija žada apkarpyti mokesčius.

Afganistanas ir Šiaurės Korėja

J. Mattisas taip pat kalbėjo apie didelę Afganistano karo naštą. JAV karių misija tęsiasi ten jau nuo 2001-ųjų pabaigos, ir šio konflikto pabaigos vis dar nematyti.

Dėl tokių kampanijų „mūsų įrangos (ištekliai) senka greičiau nei planuota. Kongresas ir (Gynybos) departamentas negalėjo numatyti jos nusidėvėjimo ir senėjimo daug metų ją nuolat naudojant kovinėmis sąlygomis“, sakė jis.

Įstatymų leidėjai ne kartą prašė J. Mattiso pranešti savo sprendimą dėl Afganistano, taip pat atskleisti, ar D. Trumpas dislokuos dar kelis tūkstančius karių, kurie padėtų afganams atremti talibus.

„Turime elgtis kitaip“, – pripažino Gynybos departamento vadovas. Jis sakė, kad sprendimas dėl Afganistano bus paskelbtas „greitai“, bet daugiau detalių nepateikė.

Prieš keturias valandas trukusį posėdį J. Mattisas taip pat perspėjo, kad Šiaurės Korėja šiuo metu kelia didžiausią grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui. Jis pavadino Pchenjano režimo ginklų programą „aiškia ir realia grėsme“ visiems.

Savo rašytiniame pareiškime jis teigė, kad Pchenjanas spartina savo branduolinių ginklų programą ir didina jos apimtį. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas siekia sukurti balistinę raketą, pajėgią smogti branduoliniais užtaisais taikiniams JAV žemyninėje dalyje.

„Režimo provokacinių veiksmų, akivaizdžiai nelegalių pagal tarptautinę teisę, nesumažėjo, nepaisant Jungtinių Tautų cenzūros ir sankcijų“, – sakė J. Mattisas.

Gynybos sekretorius taip pat perspėjo, kad grįžta „galingųjų varžybos“, kai tokios šalys kaip Rusija ir Kinija didina karinį pasirengimą ir kelia grėsmę ilgamečiam pasauliniam saugumo protokolui.

„Ir Rusija, ir Kinija prieštarauja pagrindiniams pasaulio tvarkos, itin kruopščiai kurtos pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, aspektams“, – pareiškė jis.

Šiaurės Korėja šiemet jau išbandė virtinę raketų. Jos branduoliniai ir raketų bandymai dar labiau kursto nuogąstavimus, kad Pchenjanas siekia sukurti ginklą, kuris galėtų smogti Jungtinėms Valstijoms, nors D. Trumpas sakė, kad „to nenutiks“.

Tačiau Pentagono vadovas ir JAV Jungtinio štabų vadų komiteto viršininkas generolas Joe Dunfordas sakė, kad bet kokie kariniai veiksmai prieš Pchenjaną sukeltų katastrofiškų pasekmių visam Korėjos pusiasaliui.

„Tai būtų karas, visiškai nepanašus į mūsų matytą 1953-aisiais“, – sakė J. Mattisas, turėdamas omenyje Korėjos karo pabaigos datą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...