captcha

Jūsų klausimas priimtas

Suomijos vyriausybė išvariusi populistus atsidūrė prie žlugimo slenksčio

Suomijos centro dešinės koalicija, nušalinusi populistinę Suomių partiją, kurios naujai išrinktas lyderis yra teistas dėl neapykantą kursčiusios kalbos, pirmadienį atsidūrė prie žlugimo slenksčio.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Nėra sąlygų mums bendradarbiauti su Suomių partija, vadovaujama (Jussi) Halla-aho“, – tviteryje parašė premjeras Juha Sipila.

J. Halla-aho Suomių partijos lyderiu buvo išrinktas šeštadienį.

J. Sipila sakė, kad prezidentui Sauli Niinisto įteiks savo vyriausybės atsistatydinimo raštą.

„Pirmiausia susitinka parlamentinės grupės, o tada aš nuvyksiu pas prezidentą ir įteiksiu vyriausybės atsistatydinimo raštą, – spaudos konferencijoje Helsinkyje sakė premjeras. – Tikiuosi, kad daug dabartinės vyriausybės platformos (bus) galima realizuoti ir naujoje vyriausybėje.“

Centristas J. Sipila drauge su konservatorių Nacionaline koalicija ir euroskeptiška, antiimigracine Suomių partija valdė nuo 2015 metų gegužės.

Jei vyriausybė atsistatydins, prezidentas suteiks premjerui mandatą bandyti formuoti naują vyriausybę.

Tuomet konservatoriai ir centristai tikriausiai pradės derybas su potencialiais partneriais – krikščionimis demokratais ir Švedijos liaudies partija, kuri atstovauja švediškai kalbančiai Suomijos gyventojų mažumai.

Abi šios grupės jau išreiškė suinteresuotumą prisidėti prie vyriausybės, o jų politinės programos yra laikomos artimomis centristų ir konservatorių programoms.

Pakreipti į dešinę

Suomių partijos lyderiu šeštadienį išrinktas griežtosios linijos šalininkas J. Halla-aho pakeitė anksčiau šias pareigas ėjusį nuosaikių pažiūrų užsienio reikalų ministrą Timo Soini.

J. Halla-aho, kuris yra Europos Parlamento narys, sakė norįs pakreipti Suomių partiją dar labiau į dešinę ir žadėjo skatinti kitas dvi koalicijos partneres griežtinti imigracijos politiką. Tačiau pirmadienį ir centristai, ir konservatoriai kategoriškai atsiribojo nuo šių planų.

AFP/Scanpix nuotr.

J. Hallo-aho anksti pirmadienį surengė derybas su J. Sipila ir finansų ministru, konservatorių lyderiu Petteri Orpo.

„Aiškiai pasakiau, kad dabartinė vyriausybės programa ir prieglobsčio suteikimo politikos veiksmų programa yra pakankamos Suomių (partijai), bet mes tikimės, jog to, dėl ko bendrai su mumis buvo sutarta, bus tvirtai laikomasi“, – sakė jis.

„Premjeras prieš minutę paskelbė, kad skyrių dėl imigracijos negalima laikytis griežčiau nei dabar, ir kad nėra sąlygų tolesniam vyriausybės bendradarbiavimui“, – pridūrė jis.

P. Orpo pabrėžė, kad dėl J. Halla-aho ankstesnių neapykantą kurstančių kalbų joks bendradarbiavimas nėra įmanomas.

„Žmogaus orumas neabejotinai yra Vakarų demokratijos pamatas ir nauja pozicija neištrina, kas buvo parašyta praeityje“, – žurnalistams sakė P. Orpo.

„Pirmiausia – Suomija“

Už dalyvavimą trijų partijų koalicinėje vyriausybėje Suomių partija brangiai sumokėjo. Nuo 2015 metų gegužės mėnesio, kai vyko visuotiniai rinkimai, iki šių metų vasario jos populiarumas nuo 17,7 proc. sumažėjo iki 9 proc., rodo ketvirtadienį visuomeninio transliuotojo YLE paskelbti apklausos duomenys.

Pirmadienio įvykiai reiškia, kad J. Hallo-aho gali gauti, ko, regis, visą laiką norėjo: jo partijos sugrįžimą į opoziciją.

46 metų J. Halla-aho, penkių vaikų tėvas, buvęs viduramžių kalbos dėstytojas, skundžiasi, kad jo partiją suteršė pagrindinės srovės politika.

„Suomių partijos vadovybė turėtų teikti prioritetus panašiai, kaip, regis, daro mūsų šalininkai, – gegužės mėnesį sakė J. Halla-aho. – Imigracijos politika ir idėja „Pirmiausia – Suomija“ turėtų labiau reikštis mūsų viešuose darbuose.“

J. Halla-aho žvaigždė pastaraisiais metais kilo, iš dalies dėl jo atvirų pareiškimų prieš imigraciją ir islamą.

2012 metais Suomijos aukščiausios instancijos teismas paliko galioti jam paskirtus nuosprendį ir baudas už etninės neapykantos kurstymą ir šventvagystę 2008 metų tinklaraščio įraše, kuriame politikas kritikavo islamą ir įžeidžiamai kalbėjo apie somaliečius.

Anksčiau šiais metais J. Halla-aho pareikalavo, kad Europos Komisija baustų pilietines organizacijas, gelbstinčias migrantus, besikeliančius palaikiais laivais per Viduržemio jūrą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...