captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kosovas balsuoja rinkimuose, kuriuos stelbia karo nusikaltimų teismas

Kosoviečiai renka naują parlamentą, kuris turės dirbti įtampos su Serbija, paplitusios korupcijos ir galimų kaltinimų karo nusikaltimais kai kuriems jos lyderiams sąlygomis.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Pirmalaikiai rinkimai yra tik treti nuo 2008 metų, kai Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos. Tačiau jie „gali būti sunkiausiai nuspėjami“, teigia Pietryčių Europos studijų profesorius Florianas Biberis iš Graco universiteto Austrijoje.

Praėjus mėnesiui po to, kai buvusi vyriausybė pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo, kovoje dėl premjero posto dalyvauja buvęs sukilėlių vadas, buvęs studentų lyderis ir ekonomistas, lyginamas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

Rinkimų apylinkės Kosove, kurio 1,8 mln. gyventojų daugumą sudaro albanai, buvo atidarytos 5 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku.

„Šiais rinkimais turi prasidėti naujas skyrius“, – sakė 66 metų Ekremas Haziri, vienas iš dešimčių pensininkų, ankstyvą rytą lyjant laukusių eilėje prie rinkimų apylinkės Prištinoje.

„Laikas užbaigti didžiulį piktnaudžiavimą mokesčių mokėtojų pinigais. Mums reikia vyriausybės, kuri pasirūpintų savo žmonėmis“, – sakė jis.

Pareigūnai pranešė, kad per keturias valandas nuo balsavimo pradžios savo valią pareiškė 8,45 proc. rinkėjų – mažiau nei per praėjusius rinkimus 2014 metais.

Rinkimus stelbia naujas specialusis teismas, įsteigtas nagrinėti karo nusikaltimus, kuriais įtariami regiono nepriklausomybę palaikiusios ir paskutiniais praėjusio šimtmečio metais su Serbijos pajėgomis kovojusios Kosovo išvadavimo armijos (KLA) nariai.

Kai kurių šaltinių teigimu, kaltinamųjų sąrašuose, kurie gali būti paskelbti šiemet, yra prezidentas Hashimas Thaci ir kadenciją baigiantis parlamento pirmininkas Kadris Veselis iš įtakingos Kosovo demokratų partijos (PDK).

Vokietijoje veikiantis tyrimų institutas „European Centre for Minority Issues“ (ECMI) teigia, kad šio teismo arešto orderiai galėtų kelti pavojų stabilumui.

Naujasis Hagos teismas beveik nefigūravo debatuose per neilgai trukusią rinkimų kampaniją, nes Kosovo gyventojai susiduria su skurdu ir itin aukštu nedarbo lygiu: darbo neturi kas trečias darbingas pilietis.

Tačiau šio teismo keliama grėsme galima paaiškinti, kodėl PDK nusprendė užbaigti savo valdančiąją koaliciją su Kosovo demokratine lyga (LDK), teigia Balkanų specialistas politologas Loicas Tregoures`as.

Jo teigimu, ši partija galėjo reikalauti pirmalaikių rinkimų, siekdama sustiprinti pozicijas prieš teismui pradedant veiklą.

Konkuruojančios koalicijos

Rinkėjų apklausos rodo, kad jau antrą kartą šalies premjeru gali tapti prieštaringai vertinamas Ramushas Haradinajus, buvęs partizanų lyderis.

Nors jo Aljansas už Kosovo ateitį (AAK) yra nedidelis, jis susivienijo su kito ekspremjero – H. Thaci – Kosovo demokratų partija (PDK), o jų blokas buvo pramintas „karo sparno koalicija“.

Belgradas „Rembo“ pramintą R. Haradinajų nori teisti už karo nusikaltimus, o šis savo ruožtu kritiškai vertina pradėtą dialogą su Serbija ir ją tebelaiko „prieše“.

R. Haradinajus kritikavo Belgrado ir Prištinos derybas, kurioms tarpininkavo Europos Sąjunga ir kuriomis siekiama „normalizuoti“ santykius. Pasak jo, į priekį turėtų būti einama tik jei Serbija pripažins Kosovą, o tai mažai tikėtina.

Kita koalicija susibūrė aplink centro dešinės LDK, artimesnę pilietinės visuomenės grupėms.

Jos kandidatas į premjerus, kadenciją baigiantis finansų ministras ir ekonomikos profesorius Avdullah Hotis tvirtina, kad tik jo centro dešiniųjų aljansas gali „užtikrinti Kosovui europietišką ateitį“.

A. Hotis, vadinamas populiaraus naujojo Prancūzijos prezidento E. Macrono  atitikmeniu savo šalyje, interviu naujienų agentūrai AFP žadėjo „tęsti dialogą su Serbija“. Jis taip pat žadėjo pažaboti korupciją.

Drauge su žmona balsavęs rinkimuose, A. Hotis paragino rinkėjus nuspręsti dėl „savo šeimų ateities“.

Šalyje, kurioje pusė gyventojų yra jaunesni nei 30 metų, nedarbas oficialiai siekia 27,5 proc. ir jaunimas masiškai išvyksta ieškoti geresnio gyvenimo svetur.

Protestai su ašarinėmis dujomis

Tačiau 42 metų A. Hotis veikiausiai bus sunku rinkimuose pelnyti absoliučią daugumą.

Į valdžią jam patekti pavyktų nebent sudarius aljansą su opozicine Apsisprendimo partija (Vetevendosje), vadovaujama buvusio studentų sąjungos lyderio Albino Kurti, kuris griebėsi radikalių metodų.

A. Kurti ir kiti jo partijos nariai parlamente ne kartą paskleidė ašarines dujas, kad sutrukdytų priimti įstatymą dėl sienos su Juodkalnija demarkacijos.

ES šį susitarimą iškėlė kaip Kosovo vizų režimo liberalizavimo sąlygą, bet jo oponentai sako, kad juo iš Kosovo atimama žemė.

Protestuotojai taip pat nepritarė didesnei Kosovo serbų mažumos autonomijai.

Nors Kosovo nepriklausomybę pripažino daugiau kaip 110 valstybių, Serbija vis dar atsisako tai padaryti.

Kosovo serbai, kurių yra 100–150 tūkst., sekmadienį renka 10 iš 120 parlamentarų.

Vokietijos, Italijos Didžiosios Britanijos ir JAV ambasados neseniai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo išreiškė „didelį susirūpinimą“ pranešimais apie „grasinimus ir bauginimus“ kampanijos metu, ypač – serbų atžvilgiu.

Balsavimą, kuris baigsis 17 val. Grinvičo (20 val. Lietuvos) laiku, stebi ES misija. Pirmieji rezultatai turi paaiškėti vėlai sekmadienį.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...