captcha

Jūsų klausimas priimtas

Audra dėl Kataro: kodėl kaimynės nori izoliuoti šią turtingą nykštukę?

Pirmadienis prasidėjo tarsi netikėta žinia: iš pradžių Bahreinas, o tuomet ir Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Jemenas bei Egiptas paskelbė nutraukiantys diplomatinius ryšius su Kataru. Bet tai nebuvo perkūnas iš giedro dangaus – griaustinis ėmė dundėti iškart po JAV prezidento Donaldo Trumpo apsilankymo Saudo Arabijoje, rašo „The Washington Post“.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Šios penkios šalys Dohą apkaltino remiant ekstremistus ir su Iranu susijusias grupuotes, kurstant nestabilumą regione.

Iš dalies tai vieša paslaptis – kaip pastebi „Jerusalem Post“, Kataras jau maždaug penkerius metus šeria pinigais grupuotę „Hamas“, islamistus Tunise, Egipte, Libijoje, Sirijoje.

Tačiau nauja šiuo atveju tai, kad Persijos įlankos šalys ir jų sąjungininkas Egiptas nutarė veikti.

Gresia maisto krizė

Kataras, kuriame gyvena tik 2,7 mln. žmonių, jau kuris laikas įrodinėja, kad svarbu ne ūgis, o smūgis.

Visas pasaulis žino šalies nacionalines avialinijas „Qatar Airways“, tarptautinę naujienų televiziją „Al Jazeera“. Žino, kad Katare 2022 metais vyks pasaulio futbolo čempionatas, kad valstybė anksčiau rėmė vieną garsiausių futbolo klubų pasaulyje „FC Barcelona“.

Dabar žinia apie regiono kaimynių nutraukiamus diplomatinius, ir ne tik, santykius gali būti skausminga – tiek įvaizdžiui, tiek ekonomikai.

Abu Dabio „Etihad Airways“ ir Dubajaus „Emirates“ nuo antradienio stabdo visus skrydžius į Dohą ir iš jos. Taip pat netrukus pasielgs „FlyDubai“, Bahreino „Gulf Air“ ir „Egyptair“.

Negana to, Saudo Arabija, JAE, Bahreinas ir Egiptas pranešė uždarysiantys šalių oro erdvę „Qatar Airways“. Akivaizdu, kad ši kompanija patirs nuostolių – lėktuvams teks skristi aplink, vadinasi, ilgiau. Ir kuras daugiau kainuos, ir keleiviai nervinsis.

Problemų greičiausiai kils ir dėl maisto – dykumų valstybėse, žinia, jo užsiauginti sunku. O maistas Katarui itin opi problema, kadangi šalis sausumos sieną turi su vienintele Saudo Arabija.

Sieną kasdien kerta šimtai krovininių sunkvežimių – 40 proc. maisto produktų Katarą pasiekia būtent šiuo keliu. O Saudo Arabija jau paskelbė uždarysianti sieną, tad Doha taps priklausoma nuo importo oru ir jūra.

„Iškart padidės infliacija, kuri tiesiog paveiks paprastus Kataro žmones. Jei viskas pabrangs, žmonės ims spausti valdančiąją šeimą“, – prognozuoja konsultacijų kompanijos „Cornerstone Global“ direktorius Ghanemas Nuseibeh.

Jo teigimu, šiuo metu ir taip daug skurdesnių katariečių kas savaitę ar net kasdien keliauja į Saudo Arabiją apsipirkti, nes kaimyninėje šalyje maistas pigesnis. Uždarius sieną tai irgi nebebus įmanoma.

Galiausiai Katare statomas naujas uostas, metro linija, aštuoni stadionai pasaulio futbolo čempionatui – reikalingos statybinės žaliavos keliauja ne tik laivais, bet ir sausuma iš Saudo Arabijos.

Negana to, netrukus startuos nemenkas tautų kraustymasis. Katarą turės palikti Saudo Arabijos, JAE ir Bahreino piliečiai, o šias tris šalis – Kataro piliečiai.

Krizė – ir 2014-aisiais

Kas vyksta? Ir kodėl dabar? Kuo čia dėtas JAV prezidentas D.Trumpas, neseniai kaip tik lankęsis Rijade?

Teisybės dėlei, 2014 metais Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba (GCC), kuriai priklauso šešios valstybės, jau buvo užsipuolusi Katarą dėl paramos Egipto Musulmonų brolijai.

Doha rėmė šį islamistinį judėjimą, kai 2013-aisiais kariškiai nuvertė demokratiškai išrinktą valdžią ir prezidentą Mohamedą Morsi. Tada likusios penkios GCC narės apkaltino Katarą „regiono destabilizavimu“ ir atšaukė ambasadorius iš šios šalies.

Vis dėlto tada Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas Al Thani suskubo taikytis su JAE valdžia, be to, netrukus Doha atsiuntė 1 tūkst. karių į Jemeną, kur GCC vykdo karines operacijas. Tad jau atrodė, kad nesutarimai – praeityje.

Bet tuomet atėjo 2017-ieji, D. Trumpo viešnagė Saudo Arabijoje ir suaktyvėjusi Vašingtono kritika Iranui.

Viskas prasidėjo nuo Kataro emyro žodžių, kuriuos jis pasakė per kariškių mokslų baigimo ceremoniją gegužės 23 dieną. Arba nepasakė.

Emyro kalba buvo ar ne?

Tą pačią dieną Kataro naujienų agentūros (QNA) tinklalapyje buvo paskelbta, kad emyras pareiškė, jog Dohos santykiai su naująja D. Trumpo administracija yra įtempti.

Taip pat – kad grupuotė „Hamas“ yra „teisėta Palestinos atstovė“, o Iranas – „galinga stabilizuojanti regiono jėga“.

Emyro kalbos akcentus vėliau pakartojo ir Kataro televizija. Ir tik kitą dieną – kaip paaiškėjo, jau per vėlai – vyriausybė paskelbė, kad į QNA tinklalapį įsilaužė programišiai ir kad emyras niekada nesakė to, kas buvo paskelbta.

Regiono šalių, ypač Saudo Arabijos ir JAE, spaudoje kilo audra. Abi šalys užblokavo „Al Jazeera“ ir kitas Kataro žiniasklaidos priemones ir iki šiol pateikia Kataro emyro kalbą kaip tikrą – reikalaujama, kad Doha pasirinktų tarp Irano ir GCC.

Kaip pastebi „The Washington Post“, Katarą peikiančia kampanija buvo siekiama diskredituoti Dohą ne tik regione, bet ir D. Trumpo administracijos akyse, nors Katare yra 10 tūkst. JAV karių.

Atrodo, pavyko. D. Trumpas dar prieš tai Rijade leido suprasti, kad Vidurio Rytuose Vašingtonui artimesnė Rijado ir Abu Dabio, o ne Dohos stovykla. Kataras tikrai nesipyksta su Iranu, o Teheraną Baltieji rūmai nuolat kritikuoja.

Jei Baracko Obamos administracija su GCC derėjosi kaip su bloku, D. Trumpas didžiausią dėmesį skiria būtent Saudo Arabijai ir JAE.

Juolab kad JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas ir Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Mike`as Pompeo į Iraną ir Musulmonų broliją žvelgia beveik visiškai taip, kaip šeichai Rijade ir Abu Dabyje.

Negana to, gegužės pabaigoje buvęs Pentagono vadovas Robertas Gatesas per vieną renginį Vašingtone viešai įspėjo, kad JAV kariai gali palikti Katarą, jei ši šalis toliau rems ekstremistus.

Izraelyje nesijaudinama

Dėl permainų bent jau Izraelis nesijaudina, atvirkščiai, turbūt jas sveikina. Konservatyvios pakraipos „Jerusalem Post“ jau pastebėjo, kad visos santykius su Kataru nutraukusios Persijos įlankos šalys, taip pat Egiptas, pastaraisiais metais ėmė žvelgti į Izraelį kaip į valstybę, su kuria jas sieja bendri interesai.

„Bendri priešai – Iranas, sunitai džihadistai, „Hamas“, Musulmonų brolija ir „Hezbollah“, – rašė dienraštis, manantis, kad Katarą izoliuoti užsimojusios regiono šalys yra vienintelės stabilios veikėjos regione.

„Kataras tose valstybėse vaizduojamas kaip aštuonkojis tokio chaoso ir nestabilumo, kuris niokoja Iraką bei Siriją, rėmėjas. Kai kas perdedama, tačiau tiesos yra“, – pridūrė „Jerusalem Post“.

O Izraeliui pusiau viešas Kataro kaip „Hamas“ finansinio rėmėjo vaidmuo niekada nepatiko. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Dohoje veikė Izraelio prekybinė misija, tačiau 2000 metais ji buvo uždaryta.

Kita vertus, yra analitikų, teigiančių, kad kai kurie Katarui metami kaltinimai arti absurdiškų – pavyzdžiui, kad Kataras susimokęs su Iranu.

Juk Kataras dalyvauja GCC kampanijoje Jemene, kur kovojama kaip tik prieš Irano remiamus husių sukilėlius. Be to, Doha remia nuosaikius Sirijos sukilėlius mūšiuose prieš Basharo al Assado režimą, kurį palaiko Teheranas.

Amerikiečiai tikina, kad krizė nepakenks jų vadovaujamos koalicijos bombardavimo kampanijai prieš „Islamo valstybę“. Tačiau ekspertai jau turi klausimų: juk kaip į koaliciją gali įeiti Bahreinas, Saudo Arabija ir JAE, jei šių šalių karo lėktuvai nebegalės kilti iš bazės Katare?

„Tos šalys mato, kad Trumpo administracija konfrontuoja su Iranu ir užsimerkia prieš žmogaus teisių pažeidimus, ir įžvelgia progą veikti“, – mano Carnegie Vidurio Rytų centro Beirute ekspertas Yezidas Sayighas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...