captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didžioji Latvijos savivaldos intriga dėl prorusiška vadinamos politinės jėgos – baigta?

Latvijos apžvalgininkų prorusiška tituluojamos „Santarvės“ partijos nuosmukis savivaldos rinkimuose – nemenkas, tačiau tai dar nebūtinai reiškia jos vadovo, triskart Rygos mero Nilo Ušakovo politinės karjeros pabaigą. Taip LRT.lt sako LRT RADIJO bendradarbis Latvijoje Arūnas Vaikutis bei pažymi žiniasklaidoje cituojamas latvių politologas Juris Rozenvaldas. 
Wikimedia commons nuotr.
Wikimedia commons nuotr.

LRT.lt prieš savivaldos rinkimus rašė, kad rinkimų dieną latviai spręs, ar savo poste dar vienai kadencijai galėtų likti už pernelyg artimus ryšius su Maskva kritikuojamas Rygos meras N. Ušakovas.

„Kai dabartinis Rygos meras užėmė savo postą, buvo tikimasi, kad jis „nuties tiltą“ tarp latvių ir rusakalbių jos gyventojų. Tačiau meras susilaukia labai daug priekaištų dėl savo prorusiškų pažiūrų, pataikavimo rusakalbiams, jo ir jo partijos tamprių ryšių su Maskva.

Stebint paskutines gyventojų apklausas, panašu, kad jo partija „Santarvė“ gali net ir nepatekti į daugelį savivaldybių“, – tuomet kalbėjo LRT RADIJO bendradarbis Rygoje A. Vaikutis.

Šeštadienį vykusiuose Latvijos savivaldos rinkimuose paaiškėjo, kad ateinančius ketverius metus daugiausiai vietų Latvijos savivaldybėse turės Nacionalinis aljansas „Viskas Latvijai!“–„Tėvynei ir Laisvei“ ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę susivienijimas (VL-TL/JLNN), o N. Ušakovo „Santarvė“ sulaikė beveik 10 proc. mažesnio palaikymo nei anksčiau.

„Seniai pastebima, kad meilė jau kurį laiką valdžioje esančioms politinėms jėgoms mažėja. Visišką agoniją patiria dešinioji latviška partija „Vienybė“, manoma, kad dėl prasto vadovavimo: po Valdžio Dombrovskio atėję vadovai nesugebėjo rasti ryšio su visuomene, kitomis politinėmis jėgomis.

Matyt, panašių klaidų daro ir „Santarvė“, kuriai parama šiuose rinkimuose sumažėjo apie 10 proc. Kad ir kokia pažangia ši partija būtų vadinama, ji vis tiek yra siejama su Kremliumi, šiuos ryšius nuolat pabrėžia politikos apžvalgininkai“, – sako A. Vaikutis.

N. Ušakovo politinės karjeros pabaiga?

Pasak A. Vaikučio, „Santarvėje“ yra išskiriamos dvi srovės, kurių vienos idėjinis vadas – N. Ušakovas. Nors ji laikoma mažiau prorusiška, nei Janio Urbanovičiaus, kritikos dėl žvilgsnio į Rytus sulaukia.

„N. Ušakovas apžvalgininkų taip pat priskiriamas prie tų, kurie žvalgosi į Rytus, tačiau tai jis daro „elegantiškiau“. Be abejo, jis rūpinasi Ryga, puikiai moka latvių kalbą, su reakcingomis prorusiškomis jėgomis nebendrauja, tačiau palaiko ryšius su įvairiomis rusiškomis organizacijomis, visuomet dalyvauja Pergalės dienos minėjimuose, „Facebook‘e“ turi savo paskyrą, kur bendrauja rusų kalba. Partija vykdo įvairius projektus su Rusija, po kuriais gali slypėti Rusijos bandomai daryti įtaką.

N. Ušakovo galimybės likti Rygos meru suprastėjusios, nes „Santarvė“ surinko mažiau nei 51 proc. balsų, o to mažoka, kad N. Ušakovas ir jo partija taptų vienvaldžiu lyderiu mieste. Partijai teks sudaryti koaliciją. Dešinieji Jūrmaloje yra pasakę, kad į jokias koalicijas su N. Ušakovo partija neis, kaip bus Rygoje, kol kas – neaišku. Šis sumažėjęs palaikymas N. Ušakovo partijai – rimtas signalas prieš Seimo rinkimus ir paskata atsikratyti orientuotos į Rytus partijos šleifo“, – kalba A. Vaikutis.

Latvijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas J. Rozenvaldas sako, kad gandai apie N. Ušakovo politinę mirtį yra gerokai perdėti. Apie tai praneša Latvijos nacionalinė televizija ir portalas delfi.lv.

„Tie, kurie sako, jog išmušė paskutinioji N. Ušakovo valanda, tegul pirma pasiekia bent du trečdalius jo dabartinio rezultato“, – svarsto latvių mokslininkas.

Jis pabrėžia, kad N. Ušakovas – vienintelis žmogus, buvęs triskart išrinktas Rygos meru. Kartu J. Rozenvaldas pripažįsta, kad paramos „Santvarvės“ sąrašui nuosmukis nuo beveik 60 proc. iki 50,85 proc. – akivaizdus praradimas, tad jai nevertėtų užmigti ant laurų.

Linkėjo Latvijai naujo mero

Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro direktorius doc. Dr. Alvydas Butkus LRT.lt anksčiau sakė, kad nors N. Ušakovas nėra atviras Kremliaus rėmėjas, be jo Rygai būtų saugiau.

„Nacionaliniu saugumo požiūriu įtakos turi tai, ar šalies sostinės meru bus prorusiškas asmuo, ar ne. Nors jis ir nėra atviras Kremliaus rėmėjas, šaliai būtų saugiau, jei jis meru netaptų, nebūtų pataikavimo Kremliui, būtų daugiau orientacijos į Vakarus“, – kalba A. Butkus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...