captcha

Jūsų klausimas priimtas

Slovėnijos parlamento vadovas: turime sumažinti skirtumą tarp politinio elito ir visuomenės

Slovėnija – viena iš keturių NATO narių, kuri rinktųsi savo gynybai verčiau Rusiją nei Ameriką. „Mes nelaikome rusų priešais, bet esame NATO nariai ir todėl dislokuosime savo karius Latvijoje, taip mes suprantame solidarumą“, – sako Slovėnijos parlamento pirmininkas. Jis dėkoja Lietuvai už pagalbą migracijos krizei suvaldyti – 2015-aisiais Lietuva viena iš pirmųjų nusiuntė policijos pareigūnų grupę. Buvęs politikos mokslininkas, griežtai įsitikinęs tarptautinės teisės ir įstatymo raide tiek valstybių santykiuose, tiek valstybių viduje. Slovėnijos parlamento vadovas Milanas Brglezas davė interviu LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“.
M. Brglezo „Facebook“ nuotr.
M. Brglezo „Facebook“ nuotr.

– Nedažnai žmogus, kuriam politika būtų akademinių tyrimų objektas, pradeda politiko, kaip praktiko, karjerą.

– Mane seniau kaip akademiką domino dvi temos. Politinis tarptautinės teisės naudojimas bei filosofiškesnis klausimas – kokį žinojimą pasitelkiame formuodami valstybės užsienio politiką? Ar vakarietiškas supratimas apie tai, kas įmanoma tarptautiniuose santykiuose, tinka mūsų visuomenėms? Tuomet supratau, kad turime susikurti nepriklausomą mąstymą, jei norime kaip maža valstybė ką nors reikšti tarptautiniuose santykiuose.

Kai aš mokiausi politikos mokslų, privalėjome susipažinti su didžiule Zenono Norkaus parašyta lyginamąja Slovėnijos ir Estijos atvejų analize apie tai, kaip abi valstybės kūrė savo nepriklausomybes. Jei gerai pamenu, Slovėnija ten buvo pateikiama kaip valstybė, išaugojusi pozityvius kairiosios politikos aspektus iš buvusios Jugoslavijos, ypač socialinės rūpybos sistemą. Ji netapo tokia neoliberali kaip kitos Rytų Europos šalys. Ar matote tai kaip privalumą?

– Taip, bet mums reikalingos reformos visa tai išlaikyti toliau. Išlaikyti tokią sistemą dabar problemiška. Mūsų vyriausybė dirba jau trejus metus. Ankstesnės trys vyriausybės neišdirbo visų kadencijų. Ekonominiai rodikliai rodo, kad mums sekasi kur kas geriau, tačiau žmonės to pagerėjimo nejaučia. Ir mes turime padaryti daugiau, kad įtikintume žmones, jog dabartinis kelias - teisingas. Mums būtina kurti darbus, kurie teiktų didesnę pridėtinę vertę, kad slovėnai nedirbtų vien tik už minimalų atlyginimą, kas yra specifiška Slovėnijos problema. Visuomenėje dar nemažai buvusios sistemos suformuoto supratimo.

Supratimo, kad valstybė turi aprūpinti?

– Mūsų supratimas – labai keistas. VIena vertus – valstybė turi aprūpinti, kIta vertus – ta valstybe nepasitikima.

– Ar jūs taip pat nykstate ir senstate?

– Senstame, o išvyksta ypač jaunesnė karta su labai geru išsilavinimu, kadangi Slovėnijoje jie neranda tinkamo darbo.

– Tačiau jei neklystu, slovėnams nepatinka, kai juos vadina Balkanų valstybe?

– Ne. Bet visose Balkanų valstybėse mes sakome, kad Balkanai prasideda nuo mūsų kaimynų. Ir taip Balkanų sąvoka nuolatos stumiama kažkur tolyn.

– Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie Rusijos kišimąsi į Balkanų šalių vidaus reikalus, pavyzdžiui, Juodkalnijoje. Ar tai pastebite, ar kalbate apie tai su jūsų Balkanų šalių kolegomis, ar tai jiems kelia nerimą?

– Rusija tikrai yra Vakarų Balkanuose. Ir mums politiškai ir diplomatiškai lengviau ką nors padaryti, sulaikyti tą skverbimąsi. Mes aktyviaI dirbome susikoncentravę į Juodkalnijos narystę NATO, dabar bandome padaryti ką nors panašaus su Makedonija, tai žymiai sudėtingiau. Tačiau tos valstybės mus bent jau supranta kaip nešališkus, kaip neturinčius specifinių interesų, nors mūsų interesas, žinoma, yra, kadangi jei tos valstybės prisijungtų prie Europos Sąjungos ir NATO, būtų žymiai lengviau naudotis  rinka, egzistavusia buvusioje Jugoslavijoje, kur Slovėnija buvo labiausiai išsivysčiusi. Sulaikyti Rusiją čia svarbu. Kai kuriose valstybėse, kurios yra net žymiai proamerikietiškesnės nei mes, visada egzistuoja Rusijos ekonominiai interesai. Slovėnijoje Rusijos investicijų esama, tačiau mes nepriklausome nuo jų.

– Bet 2015 m. Slovėnijos prezidentas, susitikęs su premjeru Dmitrijumi Medvedevu, pareiškė, kad panaikinti sankcijas Rusijai būtų abiejų valstybių bendras interesas. Ar Slovėnija vis dar taip tebemąsto?

– Tam turi būti sąlygos. Tai galima daryti tik stebint, ar Rusijos veiksmai atitinka tarptautinę teisę. Be to, apie sankcijų panaikInimą negali būti kalbos. Mes nelaikome Rusijos priešais, bet esame NATO nariai ir todėl dislokuosime savo karius Latvijoje, taip mes suprantame solidarumą, ir mes taip pat dėkingi Lietuvai už pajėgas, pasiųstas tuomet, kai buvome smarkiai paliesti migracijos krizės. Tuo metu buvo sunku rasti bendrą požiūrį migracijos krizei spręsti, jūs pasiuntėte savo pareigūnus saugoti mūsų sieną, ir tuomet buvo žymiai lengviau vertinti situaciją, kai pasIenyje buvo kitų šalių atstovai ir galėjo patys spręsti, kas elgiasi neteisingai – Slovėnija ar Kroatija. Taip, mums tai buvo labai svarbu, kadangi taip buvo įmanoma užmegzti kokį nors bendradarbiavimą palei migrantų kelią per Balkanus ir šitaip spręsti problemą tiek Europos Sąjungos lygmeniu, tiek ir vykdyti mūsų siūlymą, kaip uždaryti Balkanų kelią. Tam labai pasitarnavo visi, kurie bendradarbiavo – Višegrado ketvertas ir Baltijos šalys, pasiuntę savo pajėgas į mūsų pasIenį.

– Ar dabar, kai esate viena iš pagrindinių mažos šalies politinių figūrų, tarptautinių santykių prasme esate realistas, liberalas?

– Tai mišinys. Realizmas gal ir yra mano požiūrio išeities taškas, bet būdamas socialliberalios partijos nariu bandau laikytis tų vertybių. Tai tos pačios vertybės, nuo kurių prasidėjo Europos Sąjunga, tuometinė Europos bendrija. Svarbu žmogaus teisės ir kiti panašūs dalykai. Šiandien turime mąstyti, kaip tai išlaikyti, ypač teisės valdžią – tiek valstybės viduje, tiek tarp valstybių.

Tam kažkas gresia?

Žinoma. Valstybės kartais perinterpretuoja dalykus, dėl kurių jau buvo susitarta. Kartais net ima traktuoti kaip juoda tai, kas realybėje iš tiesų yra balta. O juk valstybės esame mes. Ir jei prarasime santykį su realybe, tuomet dingsta politikai taip reikalingas legitimumas tiek iš visuomenės, tiek Europos Sąjungos lygmeniu. Turime kreipti dėmesį į žmonių problemas. Kitaip mūsų nebereikės ir ateis nauji politikai.

– Jei staiga suprastumėte, kad vadovaujate ne 2 milijonų, bet pavyzdžiui 80 milijonų šalies parlamentui, kas būtų jūsų prioritetas Europai? Kaip atgaivintumėte žmonių tikėjimą politika kaip išmintingu valdymu ir sprendimų menu?

Manau, kad svarbiausia atgauti legitimumą – žmonių jausmą, kad politika priklauso būtent nuo jų. Mes turime sumažinti skirtumą tarp politinio elito ir visuomenės, įsigilinti į tai, kokios yra tikrosios žmonių problemos, kaip padaryti, kad parlamente būtų išgirsti atstumtųjų balsai. Taip turi elgtis parlamento pirmininkas – galvoti apie valstybę, o ne apie partiją kuriai priklauso.

– Jei dabar, po kelerių metų politinės karjeros, atsuktumėte laiką ir galėtumėte vėl pasirinkti savo studijų objektą? Ar skirtųsi klausimai? Ar skirtųsi tai, kas jus domino tuomet ir dabar?

– Matote, dabar žinočiau kuo grįsti mano spėliojimus. Tuomet tik spėliojau ir mąsčiau, kaip pritaikyti tam tikras teorijas. Dabar turiu žinojimą, kaip jas taikyti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...