captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip Suomijai pavyko sukurti vieną geriausių švietimo sistemų pasaulyje

Didžiosios Suomijos pradinio-bendrojo lavinimo mokyklų reformos 1970-aisiais padėjo šaliai sukurti vieną geriausiai pasaulyje vertinamų švietimo sistemų. Anuomet buvo priimtos pagrindinės nuostatos, kad vaikai turi eiti į šalia namų esančią mokyklą, o bendrasis privalomas mokslas trunka devynerius metus – nuo 7 iki 16 metų.
Sipa/Scanpix nuotr.
Sipa/Scanpix nuotr.

Mokslas, mokymosi priemonės, maitinimas, sveikatos priežiūra mokyklose yra nemokami. Šiandien Suomijoje yra vos kelios privačios mokyklos, jose mokosi apie 2 procentus moksleivių, tačiau šioms mokykloms uždrausta imti mokestį už mokslą, taip užkertamas kelias moksleivių nelygybei. 

2016-aisiais Suomijos pradinio-bendrojo lavinimo mokyklose pradėta įgyvendinti nacionalinio mokymosi plano reforma, joje pagrindinis dėmesys skiriamas Fenomeno tyrimu paremtam mokymuisi – tai holistinis švietimas, kai mokiniai ne mokosi atskirų dalykų, o sprendžia realiame gyvenime kylančias problemas. Pavyzdžiui, studijuojant klimato kaitą, galima įgyti ir matematikos, ir geografijos žinių. 

Kita svarbi ašis – mūsų amžiuje itin svarbių asmeninių kompetencijų, tokių kaip kritinis mąstymas, bendradarbiavimas, kūrybiškumas ar problemų sprendimas, integravimas į mokymosi procesą – siekiama pasiūlyti ne ką, o kaip mokytis.

„Šie įgūdžiai šiandien yra svarbiau nei tiesiog atmintinai išmokti tam tikrus dalykus. informacija šiandien prieinama kiekvienam, taigi moksleiviai neturi žinoti ir įsiminti visko. Svarbiau yra žinoti, kaip ieškoti informacijos, kaip ją vertinti, kaip kritiškai atskirti, kas yra teisinga, o kas ne. Stengiamės mokiniams parodyti, kad internete esančią informaciją rengti gali bet kas, todėl reikia mokėti kritiškai vertinti turinį“, – pabrėžia Helsinkio švietimo departamento Pradinio ugdymo skyriaus vadovė Marjo Kyllonen.

Technologijos bendrojo lavinimo procese – įrankis geresniam rezultatui pasiekti: pamokose naudojami nešiojamieji, planšetiniai kompiuteriai, mobilieji telefonai. Kaip bebūtų, švietimo atstovai neskuba liaupsinti technologijų ir teigia, kad tai tėra viena priemonių, svarbiausia – lygiavertiškas požiūris į moksleivį, tarpusavio bendravimas. 

Plačiau – Ievos Balsiūnaitės reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...