captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Merkel galimybės išsaugoti postą auga: ką tai lems Lietuvai

Ketvirta Angelos Merkel kadencija Vokietijos kanclerio poste būtų geras ženklas Lietuvai ir Europai, nes po „Brexit“, migrantų ir ekonominės krizės reikalingas stabilumas; be to, svarbi A. Merkel pozicija Rusijos atžvilgiu. Taip sako LRT.lt kalbinti politologai. Tačiau, nors kai kurie Vokietijos politikos apžvalgininkai žada A. Merkel dar vieną kadenciją, politologė Rima Urbonaitė vardija veiksnius, kurie gali sudaryti sunkumų šiai politikei.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Vokietijos Krikščionių demokratų partija (CDU), panašu, yra pergalės kelyje: sekmadienį ji laimėjo Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės parlamento rinkimuose, rašo dw.com. Tai – jau treti partijos laimėti regioniniai rinkimai šiais metais. Vokietijos politikos apžvalgininkų teigimu, tai ženklas, kad A. Merkel Vokietijos kanclerio poste liks ketvirtai kadencijai.

Geras ženklas mums, Rusijai – prastas

Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Vytautas Keršanskas sako, kad didelė tikimybė, jog A. Merkel ketvirtą kadenciją praleis Vokietijos kanclerio poste, mums yra palanki.

„Mums tai, be abejo, yra geras signalas, kalbant apie užsienio politiką, politiką Rusijos atžvilgiu. Po to, kai Rusija pradėjo savo intervenciją Ukrainoje, A. Merkel buvo ta politikė, kuri Europoje konsolidavo tokią poziciją, kokią turime šiandien. Sankcijų pratęsimas būtų sunkiai įsivaizduojamas be dabartinės Vokietijos lyderystės.

Socialdemokratai tradiciškai suvokiami kaip labiau linkę turėti pragmatines pozicijas Rusijos atžvilgiu. Iš Martino Schulzo Rusijos atžvilgiu galėtume tikėtis kur kas pragmatiškesnio požiūrio, mėginimų susitarti, derėtis dėl konfliktų deeskalacijos“, – kalba politologas.

Šios pozicijos laikosi ir LRT.lt kalbinti Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas bei Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. R. Urbonaitės teigimu, kadangi Vokietijos pozicija Rusijos atžvilgiu lemia stiprų Baltijos šalių ir Vokietijos karinį bendradarbiavimą, mums A. Merkel yra tam tikras saugumo garantas.

Europai reikalingas stabilumas, o ar reikalinga A. Merkel ES vizija?

Politologas V. Keršansakas svarsto, kiek A. Merkel Europos politika atitinka mūsų interesus, kuomet yra svarstomi keli Europos ateities scenarijai, tarp kurių – dviejų greičių Europa.

„Atrodo, A. Merkel pasisako už branduolio ir periferijos kūrimą. Ar tai visiškai atitinka mūsų interesus – diskusinis klausimas. Mano nuomone, kelių greičių Europa toms valstybėms, kurios gali turėti rezervuotesnį požiūrį, tai yra Vidurio Rytų Europos valstybėms, nėra pats priimtiniausias kelias.

Vis dėlto, kadangi mūsų užsienio politikos prioritetai yra grįsti saugumo, Rusijos sulaikymo strategija, A. Merkel likimas savo  pareigose yra teigiamas signalas. Matome, kad populistinės ar pragmatinės tendencijos Vokietijos politikoje neįsigali“, – sako jis.

Savo ruožtu T. Janeliūnas pažymi, kad A. Merkel ketvirta kadencija reikštų, jog svarbiausia ES šalis išlaiko stabilumą, o tai Europai yra reikalinga.

„ES prasme toks stabilumas tikrai yra laukiamas po „Brexit“, migrantų, ekonominė krizės. Politinių sukrėtimų niekas nenori, o bet koks valdžios pasikeitimas lyderių prasme vienaip ar kitaip yra sukrėtimas. 

Kalbant apie ES ateities scenarijus, iš pirmo žvilgsnio jos požiūris atrodytų mums nepalankus, nes mes nepretenduotume į svarbiausių ES šalių branduolį, o būti periferijoje niekas nenori. Tačiau dviejų greičių formavimasis gali būti labai įvairus: gali būti, kad skirtingose srityse formuosis skirtingos koalicijos“, – kalba T. Janeliūnas.

Pergalę švęsti dar per anksti

Pasak R. Urbonaitės, A. Merkel ir jos partijos prisikėlimą iš nepopuliarumo duobės lėmė tai, kad iš dalies ji pripažino klydusi dėl besąlygiško atvirumo migrantams, bei tai, kad ji patikino spręsianti susidariusias problemas.

„Ji pamatė spragas, kurias sukūrė tas atvirumas. Viena vertus, iš dalies ji pripažino, kad situacija kažkuriuo metu tapo sunkiai suvaldoma, kita vertus, ji leido suprasti, kad situacija nebus palikta tokia, kokia yra, bus imamasi priemonių. Didelis klausimas, kaip toliau tos priemones bus įgyvendinamos, nuo to taip pat daug priklausys.

Vienas kitas atvejis, kuris bus susijęs su imigrantais, gali visiškai sumaišyti kortas, todėl nesakyčiau, kad ji įveikė kritinį momentą: ji kaip tik turi būti labai budri ir stebėti, ar situacija neblogėja. O kad ji bet kuriuo momentu gali pablogėti, akivaizdu, nes yra ne vienas ir ne du žmonės, kurie gali išbalansuoti situaciją“, – sako R. Urbonaitė.

Nors sėkmė regioniniuose rinkimuose A. Merkel yra geras ženklas, R. Urbonaitės teigimu, reikėtų palaukti paskutiniųjų mėnesių prieš pagrindinius rinkimus.

„Klausimas, ar sėkmė regioniniuose rinkimuose neprovokuos tokių veikėjų, kaip Rusija, imtis tam tikrų priemonių. Žinome, kad įvairios Rusijos intencijos laikas nuo laiko pasirodo, apie tai kalba net pati Vokietija, kuri mato tas grėsmes. Tačiau Vokietija, panašu, turi imunitetą, ir jei tas imunitetas išliks iki pagrindinių rinkimų rugsėjo mėnesį, tikėtina, turėsime teigiamą rezultatą – pagrindinis ES veikėjas išliks mums prognozuojamas, nuoseklus“, – pažymi R. Urbonaitė. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...