captcha

Jūsų klausimas priimtas

Svarų mandatą gavęs E. Macronas taps jauniausiu Prancūzijos prezidentu

Proeuropietiškų centristinių pažiūrų Emmanuelis Macronas sekmadienį pažadėjo užglaistyti Prancūzijos nesutarimus, sutriuškinęs kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen itin svarbiuose prezidento rinkimuose, suteikusiuose jam svarų, bet trapų mandatą pradėti permainas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Už Europos Sąjungą pasisakantis 39 metų buvęs investicinės bankininkystės specialistas taps jauniausiu visų laikų Prancūzijos lyderiu, bet jo laukia dideli iššūkiai įgyvendinant savo programą ir tuo pačiu mėginant suvienyti susiskaldžiusią bei demoralizuotą šalį.

„Visomis jėgomis kovosiu su mums kenkiančiu susiskaldymu“, – E. Macronas pareiškė sakydamas iškilmingą kalbą savo rinkimų štabo būstinėje.

Paaiškėjus, kad jis triuškinamai įveikė savo varžovę, E. Macronas sakė didžiuliai miniai savo šalininkų, mojuojančių Prancūzijos vėliavomis prie Luvro muziejaus Paryžiuje: „Šį vakarą laimėjo Prancūzija.“

Beveik galutiniai rezultatai rodo, kad E. Macronas, iki šiol neužėmęs jokių renkamų pareigų, laimėjo surinkęs 65,82 proc., o nacionalistė M. Le Pen – tik 34,18 proc. balsų.

Tačiau buvo ir didelio rinkėjų nusivylimo ženklų: apie trečdalis jų nebalsavo arba įmetė į urnas neužpildytus balsalapius.

Didžiajai Britanijai pernai nubalsavus palikti ES, o Donaldui Trumpui laimėjus JAV prezidento rinkimus balsavimas Prancūzijoje buvo atidžiai stebimas, tikintis įžvelgti ženklų, ar dešiniojo nacionalizmo banga toliau stiprės. Daugelis Vakarų šalių lyderių sveikino rezultatus ir E. Macroną.

Raginimas susivienyti

E. Macronas kreipėsi į M. Le Pen šalininkus ir paragino atkurti vienybę po nuožmios kampanijos, atskleidusios gilius nesutarimus dėl ekonomikos ir socialinių klausomų, taip pat įtampą, susijusią su nacionalinės tapatybės problemomis ir imigracija.

„Jie balsavo iš pykčio, sielvarto, kai kada iš įsitikinimų. Gerbiu juos, – sakė išrinktasis prezidentas. – Ateinančius penkerius metus darysiu viską, ką galiu, kad įtikinčiau žmones, jog jiems nėra jokių priežasčių balsuoti už kraštutinumus.“

E. Macronas žengė į sceną skambant „Odei džiaugsmui“ – sunkius laikus išgyvenančios Europos Sąjungos himnui. Jis pažadėjo padėti išgydyti žaizdas, padarytas artėjančio Britanijos pasitraukimo.

Jo 64 metų žmona Brigitte, buvusi savo vyro dramos mokytoja, prisijungė prie jo scenoje kartu su jų vaikais ir vaikaičiais.

„Jis – vilties simbolis“, – sakė 36 metų vairuotojas Jeanas-Lucas Songtia.

„Jis kaip Obama prieš aštuonerius metus. Tai jaunystė, viltis“, – pridūrė vyras, turėdamas omenyje ankstesnį JAV prezidentą Baracką Obamą.

E. Macronas, kuris dar prieš trejus metus buvo niekam nežinomas, dabar taps vienu įtakingiausių Europos lyderių. Į prezidento postą jis ateina su itin ambicinga programa, numatančia politines ir ekonomikos reformas tiek Prancūzijai, tiek Europos Sąjungai.

AFP/Scanpix nuotr.

Šių rinkimų rezultatai neabejotinai sulauks didelio atgarsio pasaulyje, ypač Briuselyje ir Berlyne, kur lyderiai tikriausiai lengviau atsikvėps, kad prieš ES ir globalizaciją nukreiptos M. Le Pen idėjos buvo įveiktos.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas sakė, kad Prancūzijoje buvo iškovota „pergalė už stiprią ir vieningą Europą“. E.Macrono komanda nurodė, kad abu lyderiai „labai šiltai“ pasikalbėjo telefonu, kai buvo paaiškėjo rezultatai.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris irgi pareiškė, kad Prancūzijos rinkėjai pasirinko „europietišką ateitį“.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May vėlai sekmadienį telefonu pasveikino E. Macroną su pergale ir pasikalbėjo su juo apie „Brexit“.

„Jungtinė Karalystė nori stiprios partnerystės su saugia ir klestinčia ES, kai mes pasitrauksime“, – sakoma Th. May biuro Dauningo gatvėje pranešime.

Nors D. Trumpo pažiūros radikaliai skiriasi nuo Prancūzijos išrinktojo prezidento, jis per tviterį pasveikino E. Macroną su „dideliu laimėjimu“ ir sakė esantis nusiteikęs su juo bendradarbiauti.

„Tai didelė pergalė daliai gyventojų – ir tokių yra daug – glaudžiai besitapatinančių su Europa ir tam tikra globalizacijos vizija“, – naujienų agentūrai AFP sakė veteranas politikos analitikas Philippe`as Braud.

48 metų M. Le Pen savo ruožtu argumentavo, kad vyksta kova tarp E. Macroni ir „globalistų“, pasisakančių už laisvąją prekybą, imigraciją ir didesnę Europos integraciją, bei jos „patriotinės“ vizijos apie valstybę, turinčią tvirtas sienas ir nacionalinę tapatybę.

Trumpoje kalboje savo šalininkams M. Le Pen pareiškė, kad jos judėjimas pasiekė „istorinių, didžiulių rezultatų“, taip pat nurodė, kad paskambino E. Macronui ir palinkėjo jam sėkmės kovojant su „milžiniškais iššūkiais“.

Pralaimėjusi kandidatė sakė, kad jos Nacionaliniam frontui (FN) reikalinga „gili transformacija“ prieš birželį vyksiančius parlamento rinkimus. Vienas jos padėjėjų užsiminė, kad partija tikriausiai pakeis savo pavadinimą.

Priešakyje – didelės kliūtys

E. Macronui teks įveikti grėsmingų kliūčių, mėginant įgyvendinti savo vidaus politikos programą – sumažinti biudžeto išlaidas, liberalizuoti darbo rinką, stiprinti švietimą neturtinguose regionuose ir užtikrinti naujas apsaugos priemones dirbantiems individualiai.

Šis filosofija ir literatūra besižavintis veikėjas yra nepatyręs, neturi politinės partijos ir turės mėginti sukurpti veikiančią daugumą parlamente po ateinantį mėnesį vyksiančių visuotinių rinkimų.

Jo judėjimas „En Marche“ – „nei kairys, nei dešinys“ – pažadėjo iškelti savo kandidatų visose 577 rinkimų apygardose. Pusė jų bus moterys; be to, pusė jų bus politikos naujokai.

„Kad galėtume veikti, mums reikalinga dauguma Nacionaliniame Susirinkime“, – televizijai TF1 sakė „En Marche“ generalinis sekretorius Richard`as Ferrand`as. Jis pridūrė, kad kol kas „nueita tik pusė kelio“.

Daugelis analitikų skeptiškai vertina E. Macrono galimybes laimėti daugumą vien su „En Marche“ kandidatais. Gali būti, kad naujajam prezidentui reikės suformuoti koaliciją su įstatymų leidėjais, nusiteikusiais laikytis jo programos.

Be to, jo ekonomikos programa, ypač planai sušvelninti darbo rinkos reguliavimą, siekiant įveikti atkakliai didelį nedarbą, tikriausiai sulauks aršaus kairiojo sparno oponentų pasipriešinimo.

E. Macronas taip pat perims vairą šalyje, tebegyvenančioje nepaprastosios padėties režimu po virtinės džihadistų įkvėptų išpuolių, nuo 2015 metų nusinešusių daugiau kaip 230 žmonių gyvybių.

Jo pirmasis oficialus renginys įvyks pirmadienį, kai E. Macronas kartu su kadenciją baigiančiu socialistu prezidentu Francois Hollande`u Paryžiuje paminės nacių kapituliaciją, paskelbtą 1945 metų gegužės 8-ąją.

Permaininga kampanija

E. Macronas laimėjo po vienos iš sunkiausiai nuspėjamų rinkimų kampanijų, paženklintos skandalų, netikėtumų ir paskutinę minutę įvykdyto pavogtų šio kandidato rinkimų štabo dokumentų paviešinimo.

Penktadienį internete buvo paviešinti šimtai tūkstančių jo rinkimų kampanijos elektroninių laiškų ir dokumentų. Kandidatas pareiškė, kad tai yra mėginimas „destabilizuoti demokratiją“.

Per ankstesnį šių rinkimų ratą rinkėjai atmetė isteblišmento kandidatus, tarp jų – anksčiau favoritu laikytą konservatyvių pažiūrų Francois Filloną.

Nepopuliarusis F. Hollande`as pirmasis susitaikė su maištingomis visuomenės nuotaikomis ir pernai gruodį tapo pirmuoju 1958 metais įkurtos Prancūzijos 5-osios respublikos prezidentu, nusprendusiu nesiekti antros kadencijos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...