captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prancūzijoje – prezidento rinkimų kulminacija

Prancūzijos prezidento rinkimų favoritas centristas Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen sekmadienį rinkimuose tikisi laimėti šalies prezidento postą.
 
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Rinkėjai balsuoja nuo pat ryto

Balsavimo apylinkės prancūzams duris atvėrė nuo 8 val. (9 val. Lietuvos laiku), į jas jau renkasi šalies gyventojai atiduoti savo balso ir nuspręsti, kas artimiausiais metais vadovaus Prancūzijai – jauniausias iki šiol prezidentas E. Macronas, ar pirmoji istorijoje moteris M. Le Pen.

Iš pat ryto jau neišvengta incidentų – Šiaurės Vakarų Prancūzijos mieste Henin-Beaumont policija suėmė prieš M. Le Pen protestuojančią feminizmo aktyvistę grupės „Femen“ narę. Ji su kolegėmis protesto akciją surengė ant bažnyčios.

AFP/Scanpix nuotr.

Didžioj dauguma iš 66 546 rinkimų apylinkių užsidarys 19 val. (20 val. Lietuvos laiku), tačiau Paryžiuje ir kituose didžiuosiuose miestuose rinkėjai galės balsuoti dar vieną valandą.

Pirmųjų rezultatų galima tikėtis apie 19.45 val. (20.45 val.).

Dabartinio prezidento Francoiso Hollande`o kadencija baigiasi po savaitės – gegužės 14 d. vidurnaktį, todėl naujasis šalies vadovas valdžią turėtų perimti septynių dienų laikotarpyje.

Atiduoti savo balsą už būsimąjį Prancūzijos prezidentą į rinkimų apylinkę Tulle mieste F. Hollande`as atvyko apie 10 val.

Savo balsus prieš pat 11 val. atidavė ir E. Macronas su žmona Brigite. Netrukus po to maždaug už 200 km nuo Paryžiaus esančiame Henin-Beaumon mieste savo balsą atidavė ir jo konkurentė M. Le Pen.

12 valandą vietos laiku rinkėjų aktyvumas siekė 28,23 proc., skelbia „Reuters“. Šis rodiklis žemesnis nei prieš penkis metus vykusius prezidento rinkimus. Tuomet jis siekė 30,66 proc.

Informacija nuolat atnaujinama.

AFP/Scanpix nuotr.

Visam pasauliui reikšmingi rinkimai

 

Šie rinkimai yra svarbūs tiek Europai, tiek pasauliui. Prancūzija yra antroji didžiausia euro zonos ekonomika, pasaulinė ir diplomatinė sunkiasvorė, turinti veto teisę nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė.

Atmosferą, laukiant antrojo rinkimų turo, smarkiai įkaitino kova tarp europietišką ir globalizavimo viziją propaguojančio E. Macrono ir prieš Europos Sąjungą ir NATO nusistačiusios M. Le Pen.

Jeigu laimėtų M. Le Pen, toliau Vakaruose būtų krečiama pokarinė tvarka, kurią jau sudrebino britai, referendumu nusprendę trauktis iš Europos Sąjungos, ir amerikiečiai, išrinkę į Baltuosius rūmus Donaldą Trumpą.

Prancūzijos prezidentas renkamas tiesioginiu balsavimu per vieną arba du turus.

Šį sekmadienį vyksta antrasis turas, nes per pirmąjį nė vienas kandidatas nesurinko absoliučios daugumos. Nuo 1965 metų visus prezidentus prancūzai išsirinko antrajame ture.

Per pirmąjį rinkimų turą E. Macronas pelnė 24 proc. balsų, o M. Le Pen – 21,3 proc. Tradicinės kairiosios ir dešiniosios partijos buvo eliminuotos per pirmąjį turą; taip įvyko pirmą kartą nuo 1958 metų Penktosios Respublikos.

Pasibaigus rinkimams, naujasis prezidentas perims postą iš socialisto Francois Hollande`o ; prisaikdinimo ceremonija turėtų įvykti gegužės 14 dieną.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...