captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prancūzijoje – „purvinos“ prezidento rinkimų kampanijos pabaiga

Prancūzijoje baigiasi paskutinė agitacijos diena prieš prezidento rinkimus ir giliai skilusioje, abejonių kamuojamoje šalyje abu kandidatai mėgina įtikinti maždaug šeštadalį dar neapsisprendusių rinkėjų. Kaip niekad purvina kampanija pastarosiomis dienomis įgavo ir amerikietišką prieskonį – ne tik dėl to, kad Emmanuelį Macroną parėmė buvęs Jungtinių Valstijų vadovas, bet ir dėl to, kad suklastotos žinios apie E. Macroną, dėl kurių prokuratūra pradėjo tyrimą, veda į Kaliforniją. O kita kandidatė į prezidentus – Marine Le Pen – naudoja Donaldo Trumpo retoriką.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Reimso katedroje šimtmečius buvo karūnuojami Prancūzijos karaliai. Bet M. Le Pen pagarbos ženklų nesulaukė – ji vis dar kartoja, kad gali tapti Prancūzijos vadove, bet minia nušvilpė ir ją, ir jos pavaduotoją. Smūgis dvigubas – ne tik dėl paniekos, likus porai dienų iki rinkimų, bet dar ir dėl to, kad panieka išreikšta Prancūzijos šiaurėje, kuri yra M. Le Pen ir jos „Nacionalinio fronto“ teritorija.

Nesvetingai M. Le Pen sutiko ir Prancūzijos vakarai. Bet ji mėgina pažaboti šią aistrų bangą ir save pateikia kaip kandidatę, kuri reiškia tiesiog vedantį iš proto žmonių pyktį, pyktį, esą virsiantį socialiniu sprogimu. Ji kone žodis žodin kartoja Donaldo Trumpo kampanijos šūkius.

Per paskutinį didelį kampanijos mitingą M. Le Pen įaudrino minią, pareikšdama, kad sekmadienį laukia pasimatymas su istorija, ir perspėjo neleisti mistiškajai „sistemai“ pavogti rinkimų.

Bet jei kas šioje šalyje dar sunkiau nesuvokiama – tai melagingos žinios, kurių pėdsakai veda pas nuteistą Kalifornijos kraštutinių dešiniųjų aktyvistą. Prieš pat lemiamus trečiadienio televizijos debatus internete ėmė plisti klastotė, esą E. Macronas turi sąskaitą ofšoriniame banke Karibų salose. Centristas kaltina varžovę – nes ji ne tik suteikė istorijai viešumo per debatus, bet ir šiandien ginasi, esą nemato nieko bloga, tik pateikė klausimą. E. Macrono komanda kreipėsi į prokuratūrą dėl šmeižto. Pradėtas tyrimas.

„Niekada negalite leisti neteisybei, puolimui, ardomosioms pastangoms keroti netrukdomoms, ypač kampanijai baigiantis. Tai gyvybinis klausimas“, – sakė E. Macronas

Prancūzija, pasak naujausių tyrimų, skilusi labiau negu kitos Europos valstybės. 20 proc. šalies gyventojų savo pažiūras laiko kraštutinėmis, kai Europos vidurkis – 7 procentai. Tad E. Macrono nuosaikumas nebūtinai vilioja labiau negu M. Le Pen kraštutinumas.

„Atleiskite už žodį, bet prancūzai jį dažnai vartoja, sėdime mėšle, viena kandidatė pamišusi, kelia baimę, kitas.... nesu tikra, ar mes jam rūpime, jis atstovauja bankininkams ir panašiems. Turiu pripažinti, neramu, nes nežinau, kur jie mus nuves. Manau, kad žmonės įmes daug tuščių lapų, nes bijo, kad tapsime kaip D. Trumpo Jungtinės Valstijos, neaišku, kas laukia“, – sakė prancūzė Carole.

Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas paskelbė vaizdo kreipimąsi, kur be užuolankų parėmė liberalias, proeuropietiškas E. Macrono idėjas.

Dėl to, kokie svarbūs šie rinkimai, noriu, kad žinotumėte, jog remiu Emmanuelį Macroną vesti jus pirmyn“, – teigė Barackas Obama.

Dėl tokio užsienio lyderių kišimosi į vidaus politiką nepyksta dabartinis Prancūzijos prezidentas – sako, kad tai ženklas, kokia svarbi yra šalis.

„Tikimės, kad rinkimai baigsis taip, kaip linkime, ir kad Vokietijos ir Prancūzijos darbo santykiai šiam rezultatui yra kertiniai“, – sakė Vokietijos kanclerė A. Merkel.

Visgi rinkėjai jau yra parodę, kad ne visada jie balsuoja taip, kaip „viliasi“, „linki“ ir „trokšta“ Europos lyderiai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...