captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šiaurės Korėja nesėkmingai išbandė balistinę raketą

Šiaurės Korėja šeštadienį išbandė balistinę raketą, akivaizdžiai nepaisydama JAV pastangų įtikinti tarptautinę bendruomenę paskelbti griežtesnių sankcijų, turinčių suvaržyti Pchenjano branduolines ambicijas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Pietų Korėjos ir JAV kariškiai nurodė, kad šis bandymas buvo nesėkmingas.

„JAV Ramiojo vandenyno štabas 10 val. 33 min. Havajų (penktadienį 23 val. 33 min. Lietuvos) laiku užfiksavo, pagal mūsų vertinimus, Šiaurės Korėjos raketos paleidimą... Balistinės raketos paleidimas įvyko netoli Pukčango aerodromo“, – sakoma štabo atstovo komandoro Dave'o Benhamo pranešime.

„Raketa nepaliko Šiaurės Korėjos teritorijos“, – pridūrė jis.

Keliomis valandomis anksčiau JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas perspėjo JT Saugumo Tarybą, kad tarptautinės bendruomenės, ypač Kinijos, nesugebėjimas priversti Pchenjano atsisakyti ginklavimosi programų gali sukelti „katastrofinių pasekmių.

Diplomatijos vadovas, pirmąkart sakydamas kalbą šioje JT institucijoje, pabrėžė, kad galimybė imtis karinių veiksmų prieš Šiaurės Korėją tebėra „ant stalo“.

Naujausias raketos paleidimas buvo įvykdytas Korėjos pusiasalyje tvyrant didelei įtampai. Vašingtonas ir Pchenjanas pastarosiomis savaitėmis grasini vienas kitam; abi priešiškos stovyklos didino karinę parengtį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau perspėjo, kad gali kilti „didelis konfliktas“ su Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno režimu. Pchenjanui paleidus naujausią raketą D.Trumpas pareiškė, kad Šiaurės Korėja pabrėžtinai parodė nepagarbą Kinijai – pagrindinei savo sąjungininkei ir ekonominei rėmėjai.

„Šiaurės Korėja parodė nepagarbą Kinijos pageidavimams ir jos labai gerbiamam prezidentui, kai šiandien paleido, nors ir nesėkmingai, raketą. blogai!“ – sakoma D.Trumpo „Twitter“ žinutėje.

Jungtinės Valstijos pasiuntė prie Korėjos pusiasalio krantų lėktuvnešį ir jį lydinčių laivų smogiamąją grupę. Be to, pareigūnai sakė, kad Pietų Korėjoje dislokuota Didžiausio aukščio oro erdvės gynybos sistemos (Terminal High Altitude Air Defense, THAAD), pradės veikti „artimiausiomis dienomis“.

Šiaurės Korėja neseniai surengė visų laikų didžiausias šaudymo pratybas ir pagrasino „palaidoti jūroje“ JAV lėktuvnešį. Taip pat pastebima ženklų, kad šalis galbūt ruošiasi įvykdyti šeštąjį branduolinį bandymą.

„Reali“ branduolinės atakos grėsmė

Kinija atsakė į R.Tillersono raginimą, kad Pekinas labiau stengtųsi sutramdyti Pchenjaną, ir argumentavo, kad nerealu tikėtis, jog viena išspręs šį konfliktą.

„Jėgos naudojimas neišspręs nesutarimų ir tik ves prie didesnių nelaimių“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi.

Jis pridūrė, kad Kinija neturėtų būti „pusiasalio problemos fokuso taškas“, ir pabrėžė, kad „pusiasalio branduolinio klausimo sprendinio raktas yra ne Kinijos rankose“.

Rusija palaikė Kinijos poziciją ir pareiškė, kad karinis atsakas būtų pragaištingas. Maskva paragino atnaujinti derybas ir sumažinti įtampą.

Kariniai veiksmai būtų „visiškai nepriimtini“, Saugumo Tarybą perspėjo Rusijos užsienio reikalų viceministras Genadijus Gatilovas. Pasak jo, bet kokia klaida sprendžiant šią problemą gali sukelti „bauginamų pasekmių“.

Kita vertus, R.Tillersonas argumentavo, kad diplomatija turi būti paremta įtikinama jėga.

„Diplomatiniai ir finansiniai galios svertai bus paremti ryžtu prireikus reaguoti į Šiaurės Korėjos agresiją kariniais veiksmais“, – pabrėžė jis.

„Šiaurės Korėjos branduolinės atakos prieš Seulą arba Tokiją grėsmė yra reali, ir tik laiko klausimas, kada Šiaurės Korėja susikurs pajėgumus smogti JAV žemyninei daliai“, – pridūrė R. Tillersonas.

Kinija nori derybų

Penktadienį surengtas aukščiausiosios JT institucijos posėdis atskleidė didelių nesutarimų tarp galingųjų šalių, kaip turėtų būti sprendžiama Šiaurės Korėjos krizė.

Per pastaruosius 11 metų Saugumo Taryba šešiskart skelbė sankcijas Pchenjanui, iš jų dukart – pernai. Šiomis priemonėmis siekta reikšmingai padidinti spaudimą Šiaurės Korėjos režimui ir atimti iš jo galimybę gauti pajamų konvertuojama valiuta, reikalinga karinėms programoms finansuoti.

Tačiau JT sankcijų ekspertai ne kartą sakė Tarybai, kad šios priemonės nepadarė didelio poveikio Pchenjanui, nes buvo prastai įgyvendinamos.

R. Tillersonas paragino visas šalis apriboti arba nutraukti diplomatinius santykius su Šiaurės Korėja ir paskelbti tikslinių sankcijų prieš juridinius subjektus bei asmenis, padedančius šiai šaliai vykdyti raketų kūrimo ir branduolinio ginklavimosi programas.

Jungtinės Valstijos pasiruošusios paskelbti sankcijų trečiosioms šalims, jeigu būtų nustatyta, kad jų bendrovės arba asmenys padeda Šiaurės Korėjos karinėms programoms, sakė valstybės sekretorius.

Kinija savo ruožtu nori, kad Pchenjanas įšaldytų savo karines programas mainais į kasmetinių JAV ir Pietų Korėjos karinių pratybų sustabdymą.

„Dabar laikas rimtai atsvarstyti derybų galimybę“, – sakė Wang Yi.

Vis dėlto R. Tillersonas tiesmukai pareiškė, kad pirmų konkrečių žingsnių turi atlikti Šiaurės Korėja.

„Nesiderėsime, kad sugrįžtume prie derybų stalo, – sakė jis. – Neskatinsime jų blogo elgesio derybomis.“

2003–2009 metais JAV, Rusija ir Kinija kartu su Japonija, Pietų Korėja ir Pchenjanu vedė šešiašales derybas dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...