captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atviri Ukrainos KGB archyvai vilioja istorikus

Kiek daugiau nei prieš dvejus metus Ukrainos Aukščiausioji Rada patvirtino istorinį įstatymą, kuriuo buvo atverti slapti sovietinės KGB archyvai. Naujasis teisės aktas per pirmuosius metus, kai galioja, išpūtė užklausų dėl informacijos skaičių net 138 proc. Džiaugiasi ir Ukrainos, ir kitų šalių istorikai, skelbia „Radio Free Europe“.
Alberto Blocho byla. „Facebook“ nuotr.
Alberto Blocho byla. „Facebook“ nuotr.

„Mums labai svarbu, kad dabar visi turi galimybę pažvelgti į komplikuotą XX amžiaus istoriją iš savo šeimos pozicijų“, – teigė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) istorinio archyvo direktorius Andrijus Kohutas. „Viena, kai yra kalbama apie milžiniškos reikšmės istorinius įvykius neatsižvelgiant į realius žmones. Visai kas kita, kai pamatai, kaip šie istoriniai įvykiai susiję su tavimi“, – pridūrė specialistas.

Visuomenės teisė žinoti

Kaip teigia A. Kohutas, naujosios prieigos prie archyvų duomenų taisyklės kažin ar galėtų būti paprastesnės. „Įstatymas surašytas pagal formulę, kad viskas atvira visiems, – aiškina ukrainietis. – Nesvarbu, ar esate Ukrainos pilietis, ar ne, ar esate giminystės ar kitokiais ryšiais susijęs su asmenimis, minimais dokumentuose. Prieiga prie archyvų visiems vienoda.“

Pagal teisės aktą, SBU archyvas netgi negali apmokestinti dokumentų kopijavimo. Ilgainiui visi dokumentai bus perduoti Ukrainos nacionalinio atminimo institutui. Jokių išimčių dėl privatumo ar panašių priežasčių nėra. Anot A. Kohuto, „pirmenybė teikiama visuomenės teisei žinoti, kas vyko valdant totalitariniam režimui“. Prieiga prie dokumentų taip pat negali būti varžoma sovietiniais ribojimais dėl slaptumo.

Daug Didžiojo teroro metų bylų

Naująją sistemą tyrėjai sveikina – ne tik Ukrainoje, bet ir užsienyje. Vienas tokių istorikų – čekas Štepanas Černoušekas. „Darbuotis Ukrainos archyvuose – vienas malonumas. Pavyzdžiui, Rusijoje viskas yra visiškai slapta, Ukrainoje visa informacija laisvai prieinama“, – sako čekas. Š. Černoušekas tiria, kas nutiko buvusios Čekoslovakijos piliečiui Albertui Blochui, kuris pabėgo iš nacių koncentracijos stovyklos, bet buvo suimtas Josifo Stalino slaptosios milicijos ir išsiųstas į lagerį. Istoriko teigimu, „tokių atvejų yra tūkstančiai“.

Tiesa, A. Kohutas įspėja, kad Ukrainoje archyvai nėra visaverčiai: „Per Antrąjį pasaulinį karą, kai Ukrainą buvo užėmusi nacistinė Vokietija, buvo išsaugoti ne visi dokumentai. Negana to, kai demokratinės jėgos užėmė „Stasi“ archyvus Rytų Vokietijoje, KGB čia nurodė sunaikinti dalį įrašų.“

Nors iki šiol tiksliai nežinoma, kas buvo sunaikinta 1990 metais, A. Kohutas tvirtina, kad kuo senesni dokumentai, tuo geriau jie išsaugoti. „Didžiojo teroro laikotarpio bylos, atrodo, yra gana gerai išsilaikiusios“, – sako ekspertas.

Sukaupti gyventojų skundai

Atvirumas reiškia, kad dabar galima laisvai prieiti ir prie paprastų piliečių surašytų skundų – juos kaupė KGB. Skundikų ir šmeižikų sovietmečiu netrūko ne tik Ukrainoje, bet ir kitose Sovietų Sąjungos respublikose.

Naujajame įstatyme pabrėžiama, kad privatumo apsaugos negalioja asmenims, kurie kokiu nors būdu prisidėjo prie politinių represijų. „Tai nėra labai malonios naujienos tiems, kurie rašė skundus. Bet jei neištrauksime šių griaučių iš spintų, jei nekalbėsime apie sudėtingą Ukrainos istoriją XX amžiuje, tuomet ji kalbės už mus. O kaip dabar aiškėja, ta istorija ir bus manipuliuojama“, – mano A. Kohutas.

Jis vis tik įspėja, kad tokie skundikų raštai kelia nemažai problemų, nes juose dažniausiai faktai maišomi su melu. Archyvuose taip pat apstu įrašų apie holodomorą – Ukrainoje ir Pietvakarių Rusijoje specialiai sukeltą badą, kuris pražudė milijonus. Tokie dokumentai, pasak A. Kohuto, gali šokiruoti.

„Yra daug atvejų, kuriuose kalbama apie kanibalizmą. Žinoma, tai pribloškia – tai yra komunistų specialiųjų tarnybų archyvai. Juos skaityti dažnai nėra labai malonu“, – sako istorikas.

Nusikaltėlių režimas

SBU archyvas atsako ne tik į paprastų piliečių užklausas dėl galimybės tirti dokumentus – nuolat reaguojama ir į valstybės tarnybų prašymus. Ukrainoje 2014 metais buvo priimtas liustracijos įstatymas, kuris draudžia buvusiems KGB darbuotojams dirbti valstybinėse institucijose, o archyve įmanoma patikrinti, ar potencialūs darbuotojai nedirbo represinėse sovietmečio struktūrose.

„Buvo tokių atvejų, kai mums parašė asmenys, norėję sužinoti, ar turime informacijos apie jų darbą KGB, nes siekė įsidarbinti valstybės tarnyboje“, – pasakoja A. Kohutas.

Ryšių su panašiais archyvai Rusijoje ukrainiečiai neužmezgę – tie dokumentai griežtai įslaptinti. „Tačiau procesai mūsų regione – Ukrainoje, Baltarusijoje, Baltijos šalyse – rodo, kad judame pripažinimo, jog komunistinis režimas buvo nusikaltėlių režimas, link. Jis veikė nusikaltėliška maniera ir iš esmės buvo kriminalinis. Tikiuosi, kad Rusija irgi tai supras“, – teigia A. Kohutas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...