captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prošvaistės Rusijos ūkyje: ar veikia Vakarų sankcijos?

Nepaisant sankcijų, praėjusiais metais Rusija tapo didžiausia grūdų eksportuotoja pasaulyje, jos naftos kompanijos didino gavybą ir ketina imtis naftos žvalgybos Arkties regione, o šiemet planuojamas Rusijos ekonomikos augimas, rašo „The Financial Times. Tačiau finansų analitikas Valdemaras Katkus teigia, kad apie jokį progresą šioje šalyje nėra ką kalbėti: grūdų derlius išaugo, tačiau 75 proc. jų – netinkami maistui, o vidaus vartojimas, investicijos, eksportas smuko, šalis smarkiai atsilieka, neturėdama prieigos prie finansų rinkų bei vakarietiškų technologijų.   
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Grūdų derlius rekordinis, naudos – nedaug

Rusijos žemės ūkis pralenkė ginklų pardavimus ir tapo antru didžiausiu Rusijos eksporto sektoriumi. Nepaisant sankcijų, Rusijos žemės ūkis klesti, rašo „The Financial Times.

Kai po karinės Rusijos intervencijos Ukrainoje 2014-aiais ES ir JAV kai kurioms jos ekonomikos sritims įvedė sankcijas, dalis vietos politikų tokią blokadą vertino kaip galimybę. Sankcijos ir krintantis rublio kursas, jų teigimu, turėjo paskatinti vietinio verslo vystymąsi, nes importuojamus produktus pakeisią vietiniai, didėsiąs eksporto konkurencingumas, rašo britų dienraštis.

„Daugybė Vakarų analitikų ir investuotojų į tai žiūrėjo ciniškai, tačiau bent jau žemės ūkio ir su juo susijusiuose ekonomikos sektoriuose optimizmas pasiteisino: pernai Rusija tapo didžiausia grūdų eksportuotoja pasaulyje. Tačiau sėkmė siekia daugiau nei grūdų eksportą – Rusija pakeitė kiaulienos ir vištienos importą vietine produkcija. Šalis taip pat tapo viena didžiausių cukrinių runkelių, šiltnamio daržovių augintoja.

Vakarų sankcijos su šia Rusijos sėkme neturi daug bendro: šių rezultatų pasiekti padėjo Rusijos kontrsankcijos, kuomet šalis uždraudė daugybės Vakarų produktų importą“, – teigiama „The Financial Times.

Tačiau finansų analitikas V. Katkus į šiuos pasiekimus siūlo pažvelgti ne per kiekybinę, o per kokybinę prizmę. Tuomet esą galima pastebėti, kad, nors Rusijos grūdų derlius rekordinis, naudos iš jų ne tiek jau ir daug.

„Kalbant apie grūdus, pažiūrėkime į kitus rodiklius. Pavyzdžiui, miltų, duonos gamyba Rusijoje sumažėjo nepaisant to, kad grūdų derlius buvo didžiausias per pastaruosius 40 metų. Miltų gamyba mažėjo todėl, kad 75 proc. grūdų – netinkami maistui, blogos kokybės, tinkami nebent pašarams.

Taigi svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kiekybinį, tačiau ir į kokybinį rodiklį. Pačiai Rusijai trūksta maistinių grūdų, todėl ji turi juos importuoti ir leisti valiutą, kuri jai reikalinga kitiems dalykams, – kalba V. Katkus.

V. Putino triumfas dėl naftos žvalgybos projekto neturi tvirto pagrindo

Nepaisydamos Vakarų sankcijų, kaip pažymi britų dienraštis „The Financial Times, savo veiklą plečia ir naftos kompanijos, ketinančios naftos žvalgytis Arktyje. 

Tai – Vladimiro Putino triumfo akimirka. Prieš trejus metus, kai JAV ir ES įvedė sankcijas, kurios atribojo Rusiją nuo užsienio kapitalo ir technologijų, ambicingi naftos kompanijų projektai turėjo tapti neįmanomi. Vakarų vyriausybės tikėjosi, kad spaudimas pagrindinėms Rusijos energetikos kompanijoms pakeis V. Putino politinius skaičiavimus.

Tačiau projektai, tokkie, kaip „Tsentralno-Olginskaya-1liudija, kad Rusijos naftos ir dujų milžinės, nepaisant suvaržymų, rado būdų tęsti darbus. Kompanijų gebėjimas apeiti sankcijų poveikį yra kritinis Rusijos ekonomikos ateičiai, – rašoma britų dienraštyje.

Taip pat pastebima, kad 2013-2016 metais Rusijos žaliavinės naftos gavyba išaugo beveik 6 proc. (daugiau nei dvigubai, palyginti su OPEC šalių naftos gavyba).

Tačiau optimizmą dėl naftos gavybos augimo bei užmojų naujų naftos telkinių žvalgytis Arktyje temdo tai, kam įtakos turi Vakarų sankcijos Rusijai.

„Rusijos naftos gavyba išaugo, bet kainos krito, ir Rusija iš naftos gavo mažiau pajamų. Tačiau Arkties regione pati Rusija nieko negali padaryti, nes neturi reikiamų technologijų, jai būtinos Vakarų technologijos.

Naujų naftos telkinių Rusija neatranda, šiuo metu iš esmės vyksta tik esamų išteklių perskirstymas, – teigia V. Katkus.

Nors „The Financial Timestekste teigiama, kad Rusijos naftos kompanijos sugeba tvarkytis be Vakarų finansų rinkų bei technologijų, tame pačiame straipsnyje pažymima, kad, kai kurių ekspertų teigimu, esant dabartinėms naftos kainoms, dauguma sankcijų paveiktų naftos žvalgybos ir gavybos projektų yra pernelyg techniškai sudėtingi, brangūs ir neperspektyvūs. Jei naftos kainos pasiliks ties 55 dolerių už barelį riba, iki tol, kol bus galima pelningai išnaudoti Arkties ruožą, praeis nemažai laiko, rašoma tekste.

P. Vaitiekūnas: sankcijos veikia, tačiau yra nepakankamos

Diplomatas, buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas tvirtina, kad Vakarų sankcijų poveikiu Rusijai tikrai nereikėtų abejoti, tačiau sulig kiekvienu netinkamu V. Putino žingsniu jos turėtų stiprėti.

„Sankcijos yra reikalingos ir jos veikia, bet Europos ir apskritai Vakarų reakcija į Rusijos ir jos prezidento V. Putino keliamą grėsmę yra nepakankama. Sankcijos nėra strateginės, Vakarai visus du dešimtmečius neturi strategijos Rusijos atžvilgiu.

Rusija provokuoja mus, ir mes elgiamės protingai, nepasiduodami provokacijoms, tačiau užmirštame, kad kartu tai yra testai mums, į kuriuos neatsakome, o tai jau yra blogai. Pavyzdžiui, jei Rusijos kariniai lėktuvai praskrenda tiesiai virš NATO karinio laivo, viena Rusijos įmonė papildomai turi atsidurti sankcijų sąraše arba į tuos testus turi būti atsakyta kaip nors kitaip, tačiau nenutylima, – kalba P. Vaitiekūnas.

Pasak pašnekovo, šia prasme sankcijos yra nepakankamos todėl, kad V. Putino taikinys yra Vakarų civilizacija – Kremliaus vadovybė apsėsta idėjos sunaikinti Amerikos lyderystę pasaulyje.

„Rusijos Federacijos karas Ukrainoje yra tik viena iš priemonių naikinti pasaulinę tvarką. Vakarai mėgsta analizuoti, tačiau jau trejus metus aišku, kad Ukraina nėra analizės klausimas, ji yra mūsų veiksmo klausimas – ką mes darome, kad jai padėtume. Ir pirmiausia ne todėl, kad ją mylime, kad ji yra mūsų istorijos dalis, o todėl, kad Ukraina sugeria didžiąją Rusijos agresijos energijos dalį ir jos lieka mažiau Europai. Mes turime padėti Ukrainai ir neturime leisti V. Putinui griauti pasaulio tvarkos, okupuojant teritorijas, aneksuojant jas, skelbiant karus ir jėga keičiant sienas, – tikina P. Vaitiekūnas.

Diplomatas įsitikinęs, kad, nepaisant kalbų, jog kai kurie Rusijos ekonomikos sektoriai dėl sankcijų netgi „laimi, Rusija sausa iš balos niekuomet nepasikels tol, kol nebus baigtas karas Donbase ir Ukrainai nebus sugrąžintas Krymas.

„Rusija yra galinga šalis, ji turi didžiulius išteklius, tačiau patiria politinius, ekonominius nuostolius, ypač didelius autoriteto, veido išlaikymo nuostolius. Sankcijos veikia, jos turi būti taikomos ir toliau, – sako P. Vaitiekūnas.

Rusijos padėtis tiek bloga, kad prognozuojamas augimas negelbsti

Ir dėl sankcijų, ir be jų Rusijos padėtis yra nepavydėtina, o šiemet šalies ekonomikai prognozuojamas 1,5 proc. augimas situacijos negelbės, teigia V. Katkus.

„Kalbant apie sankcijų poveikį, per 2015-2016 metus Rusijos ekonomika krito daugiau kaip 3 proc. pagal visas pagrindines dedamąsias – vartojimą, investicijas ir eksportą. Realios gyventojų pajamos per pastaruosius dvejus metus sumažėjo 13 proc., vidaus vartojimas – 16 proc.

Paskutinius penkis ketvirčius realusis sektorius nuolat smunka, o tai yra vienas iš didžiausių ilgalaikių kritimų. Per pastaruosius dvejus metus bankrutavo 25 tūkst. realiojo sektoriaus įmonių, palikdamos apie 10 mlrd. eurų finansinę skylę“, – kalba finansų analitikas.

Tačiau svarbiausia iš visų sankcijų pasekmių, pasak pašnekovo, yra tai, kad dėl apsunkinto priėjimo prie Vakarų finansinių išteklių ir technologijų didėja Rusijos technologinis atsilikimas. 75 proc. Rusijos eksporto sudaro energetinės žaliavos ir labai maža dalis realaus sektoriaus produktų, o tai liudija prastą technologinę situaciją.

Net ir pačios Rusijos statistiniai duomenys rodo, jog pagrindiniai šalies gamybiniai fondai yra susidėvėję 50 proc., 25 proc. pramonės gamybinių pajėgumų yra nekonkurencingi. Rusijos perdirbamosios pramonės sektorius yra susitraukęs, o perdirbamosios pramonės eksportas kritęs 10 proc. Tai – pats žemiausias rodiklis nuo 2009 metų. Energetikos eksportas yra tame pačiame lygyje.

Nors Rusijos ekonomikai prognozuojamas 1,5 proc. augimas 2017-aisiais, ES, JAV augs kur kas greičiau, netgi kitos NVS šalys augs 2,5 proc. Taigi Rusija yra atsilikusi aštuonerius metus, jos augimas mažesnis nei aplinkinių regionų, augimo pagrindo ji neturi: visi Rusijos ekonomistai sako, kad neįvyko struktūrinė pertvarka – Rusija kaip buvo energetiniu sandėliu kitoms šalims, taip ir liko, – komentuoja V. Katkus.

Finansų analitikas pastebi, kad Rusijos įmonės šiais metais turi atiduoti 22 mlrd. JAV dolerių paskolų, tačiau užsienio finansų rinkos pusei jų yra neprieinamos dėl sankcijų, todėl tuos pinigus kažkokiu būdu turės paskolinti vyriausybė.

„Rusijos ekonomikos dydis sudaro 40 proc. Vokietijos BVP, tuo metu Rusijos kariuomenė – beveik 2 mln. žmonių, o Vokietijos – 60 tūkst. Rusija su tokia maža ekonomika išlaiko didžiulę armiją, kariauja du karus, kurie sudaro iki trečdalio visų išlaidų.

O jei pažvelgtume į ilgesnį laikotarpį, pastebėtume, kad per pastaruosius 15 metų  ligoninių skaičius Rusijoje sumažėjo nuo 10 iki 5 tūkst., galvojama, kad po dar kelerių metų Rusijos sveikatos ir ligoninių tinklas atitiks 1913 metų carinės Rusijos lygį. Rusijos statistikos duomenimis, iš 85 regionų Rusijoje augo tik 14, o 53 proc. visų regionų yra nuolatinėje recesijoje. Tai apie kokį mes kalbame progresą?“ – klausia V. Katkus. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...