captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prancūzija renka prezidentą: favoritai turi ne mažiau ydų negu pranašumų

Prancūzija balsuoja visai Europai svarbių prezidento rinkimų pirmajame ture. Nenuspėjami rezultatai parodys, ar populizmo banga Vakaruose tebekyla, ar slūgsta. Aktyvumas, 12 val. duomenimis, buvo kiek didesnis nei prieš penkerius metus, bet 17 val. – jau mažesnis, ir tai laikoma prastu ženklu nuosaikiems kandidatams. Be to, iki trečdalio rinkėjų iki pat rinkimų buvo neapsisprendę. Mat favoritai tarp vienuolikos kandidatų turi ne mažiau ydų negu pranašumų: vienas nepatikrintas naujokas, kita gali nublokšti šalį į nežinomybę, trečias neišbrenda iš skandalų, ketvirtas siūlo sekti Fideliu Castro.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Nuo šeštadienio ir žiniasklaidai, ir eiliniams rinkėjams draudžiama agituoti. Bet kampanija buvo neįprastai purvina: socialiniuose tinkluose ketvirtadalis žinučių buvo melagingos, daugelis – iš Rusijos propagandos. Maskva – vienintelė užsienio veikėja, kuri kišosi. Trys iš keturių rinkimų favoritų kalba Kremliaus žodžiais.

Kaip nusivylę rinkėjai tradiciniais politikais, rodo Emanuelio Macrono iškilimas į apklausų viršūnę. Vos 39-erių, niekada nedalyvavęs rinkimuose ir savo partiją sukūręs vos pernai, jis yra favoritas laimėti ir pirmąjį turą, ir antrąjį – nors nesiūlo aiškių sprendimų, tik, neįprastai šiems euroskeptiško populizmo laikams, siūlo dar glaudesnę Europos Sąjungos integraciją.

Bet, patyręs Rusijos kibernetines ir melo atakas, esą jis yra gėjus, vedęs 20-čia metų vyresnę savo mokytoją, filosofas, bankininkas ir buvęs ekonomikos ministras, anglakalbis, iš Britanijos ir Amerikos patirties žino, kad apklausomis kliautis negali. Kuo mažiau rinkėjų balsuos, tuo daugiau nulems visad gerai mobilizuotų radikalų balsai. 17 valandą popiet, nepaisant saulėto oro, buvo balsavę procentu mažiau (69,42 proc.) negu per praėjusius rinkimus, nors iki 12 val. aktyvumas buvo šiek tiek didesnis nei 2012-aisiais.  

„Šiais laikais, kuriais gyvename, eiti balsuoti būtina – visiems. Tai mano didžiausias troškimas. Kad kiekvienas mūsų šalyje atliktų pareigą – pareigą eiti balsuoti“, – sakė kandidatas į Prancūzijos prezidento postą E. Macronas.

Jis apklausose netgi nežymiai aplenkė veteranę, aplink kurią ir sukasi šie rinkimai, – Marine Le Pen. Dukart išsiskyrusi trijų vaikų mama, apimta skandalų, savo kovą vadina patriotų kova su globalistais. Ji tikriausiai pakartos tėvo laimėjimą, prieš penkiolika metų sukėlusį žemės drebėjimą politikoje, ir pateks į antrąjį turą, bet jame tikriausiai pralaimės bet kam. Tik šįkart balsų gaus daugiau negu prieš penkerius metus – ir dėl to, kad „Nacionalinio fronto“ įvaizdį apvalė nuo senosios kartos dar puikiai pamenamo antisemitizmo, bet visų pirma  todėl, kad vis daugiau rinkėjų patiki jos siūlomu sprendimu: iškart uždaryti sienas, paremti vietos pramonę, atsikratyti euro ir, tikriausiai, išstoti iš Europos Sąjungos, ją sugriaunant. Paskutinė jos žinutė „Twitter“ tinkle – kad vienintelis klausimas dabar, kas išdrįs apginti Prancūziją ir prancūzus.

Jos sėkmę, kaip savo atsakomybę, prisiima dabartinis šalies vadovas. Francois Hollande`as, prieš penkerius metus sukėlęs euforijos bangą pažadu normalizuoti politiką po ūmiojo Nicolas Sarkozy valdymo, tapo nepopuliariausiu istorijoje prezidentu ir pirmasis istorijoje nusprendė antrosios kadencijos nesiekti.

Jis tapo E. Macrono globėju, bet F. Hollande`o socialistai, susiskaldę ir susipykę, bus sutriuškinti. Rinkėjai gali nubausti abi kairės ir dešinės partijas, kurios pakaitomis valdė per visą šios respublikos istoriją. Be to, jam valdant, šaliai smogė daug teroro išpuolių. Pirmą kartą per pusę amžiaus Prancūzija balsuoja galiojant nepaprastajai padėčiai.

„Prancūzijos žmonėms, manau, geriausia žinia, kurią jie gali pasiųsti, – tai parodyti, kad demokratija stipresnė už bet ką“, – teigia F. Hollande`as.

Nenuspėjamais rinkimus daro tai, kad dar du kandidatai puikiausiai gali patekti į antrąjį turą. Politikos veteranas Francois Fillonas šiai dienai rengėsi visą karjerą ir rudenį respublikonų rinkimuose įveikė savo globėją Nicolas Sarkozy. Bet vos tik imtas laikyti būsimuoju prezidentu, buvęs dešiniųjų premjeras įsivėlė į skandalą, o dabar jau ir baudžiamąją bylą, dėl fiktyvaus žmonos ir vaikų įdarbinimo ir nusmuko. Tačiau iš kovos pasitraukti atsisakė ir stulbinamai sugebėjo atsitiesti.

Vis dėlto žmona, irgi įtariamoji, balsavo už pustrečio šimto kilometrų, prie 14-ojo amžiaus pilies, kurioje jiedu gyvena, netoli lenktynių trasos, kur vairuoja ir Fillonas.

Netikėtai lyderių ketverte atsiradęs Jean-Lucas Melenchonas – dar vienas pakraščio balsas, tapęs labai girdimas. Trockistas ir F. Castro mylėtojas, NATO ir Europos Sąjungos priešininkas apskritai nori panaikinti stipraus prezidento instituciją. Jis rinkėjų minias suburdavo tokias, kad griebėsi hologramų ir vienu metu agituodavo septyniuose miestuose.

Gali būti, kad Prancūzijos rinkėjai sustabdys per Vakarus nusiritusią populizmo bangą, bet gali laukti ir pasaulinis sukrėtimas. Tikimybė, kad komunistas J.-L. Melenchonas pateks į antrąjį turą su M. Le Pen, vers pasaulio politikus bei finansų rinkų dalyvius visą naktį budėti laukiant patikimų rezultatų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...