captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar pasauliui derėtų susirūpinti Pakistano branduolinių ginklų saugumu

Pakistanas – ne tik viena iš devynių pasaulio branduolinių valstybių. Tai kartu ir džihadizmo lopšys, kur karinės ir žvalgybos tarnybos, siekdamos savo tikslų regionuose, naudojasi teroristų tinklais. Nors oficialūs Pakistano atstovai tvirtina, kad šalies branduolinis turtas yra saugus, įrodymai, įskaitant Pakistano vidaus dokumentus, byloja ką kita, dienraštyje „The New York Times“ rašo buvęs aukštas Afganistano žvalgybos pareigūnas Rahmatullah Nabilas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Straipsnio autoriaus įsitikinimu, esama tvirto pagrindo abejoti Pakistano pajėgumu apsaugoti savo branduolinę ginkluotę nuo ekstremistų keliamo pavojaus.

Tarptautinė bendruomenė, bendradarbiaudama su Jungtinių Tautų Atominės energijos agentūra arba Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, turi imtis veiksmų, kad užkirstų kelią visuotinei katastrofai, kol dar ne vėlu, rašo R. Nabilas. Remiantis turimais duomenimis, Pakistano branduolinis arsenalas yra penktas pagal dydį pasaulyje, t. y. didesnis negu, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos. Žinoma ir tai, kad Pakistanas dosniai dalijosi savo branduolinėmis technologijomis su tokiomis šalimis kaip Iranas ir Šiaurės Korėja. JAV prezidento D. Trumpo administracijai ėmusis plėtoti branduolinio ginklo neplatinimo politiką, Pakistanas turėtų būti joje įvardytas pagrindiniu prioritetu.

Didžiausią pavojų kelia šalies viduje veikiantys ekstremistai

Anot R. Nabilo, labiausiai nerimauja tie pakistaniečiai, kurie šalies branduolinę programą išmano geriausiai. 2014 m. gruodžio 16 d. vienoje Pakistano miesto Pešavaro mokyklų Talibano kovotojai surengė mirtiną išpuolį. Netrukus po šio įvykio Pakistano atominės energijos komisija šalies Strateginio planavimo padalinio vadovui pateikė skubų raštą, kuriame išreiškė didelį susirūpinimą dėl susidariusios padėties. Atominės energijos komisija savo rašte reikalavo, kad kariuomenė skirtų daugiau išteklių griežtesnei prie šalies branduolinės programos dirbančio personalo kontrolei. Šis iki šiol niekur neviešintas raštas leidžia suprasti, kaip stipriai nerimauja kai kurie Pakistano pareigūnai – ir kaip stipriai turėtų nerimauti likusi pasaulio dalis.

Atominės energijos komisija yra ne vienintelė organizacija, siunčianti signalus apie Pakistane veikiančių ekstremistų keliamą pavojų. 2014-ųjų pradžioje šalies Vidaus reikalų ministerija paskelbė politinį dokumentą pavadinimu „Nacionalinė vidaus saugumo politika 2014–2018 m.“ Tai įslaptintas dokumentas, kuriame išdėstyti vyriausybės saugumo prioritetai.

Dokumente įspėjama, kad Pakistane veikia šimtai teroristinių ir ekstremistinių grupuočių, ir nurodoma, kad daugelis jų veikia visose keturiose Pakistano provincijose, įskaitant ir keletą Pandžabo vietovių, esančių netoli kai kurių Pakistano branduolinių įrenginių. Aptariamame dokumente taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl didėjančios tam tikrų teroristinių grupuočių – visų pirma „Lashkar-e-Taiba“ – įtakos Pakistano kariuomenėje ir žvalgybos tarnybose bei aukšto ir vidutinio rango kariuomenės pareigūnų šeimose, nurodo R. Nabilas.

Nepaisant to, Pakistano valdžios institucijos ir toliau viešai tvirtina, kad šalies branduolinis arsenalas – saugus. 2011 m. žurnalui „The Atlantic“ vienas aukštas Pakistano pareigūnas sakė, kad „iš visų dalykų pasaulyje, dėl kurių reiktų nerimauti, mažiausiai nerimauti reiktų dėl mūsų branduolinės programos saugumo.“ Praėjusį pavasarį atvykę į Vašingtone surengtą susitikimą branduolinio saugumo klausimais, Pakistano pareigūnai dar kartą pakartojo, kad visapusiškai rūpinasi šalies branduoliniu saugumu ir siekia užkirsti kelią bet kokio pobūdžio grėsmėms, taip tarytum sumenkindami terorizmo pavojų ar faktą, kad Pakistanas pats savaime yra didelė grėsmė.

Patys pakistaniečiai tvirtina pasitikintys Strateginio planavimo padalinio darbuotojų profesionalumu. Padalinio atstovai savo ruožtu teigia, kad šalyje veikia patikimos sistemos, padedančios užtikrinti personalo lojalumą ir nustatyti tuos darbuotojus, kurių politiniai, etniniai ar religiniai ryšiai gali kelti kokį nors pavojų. Jų pranešime taip pat teigiama, kad Pakistano turimų branduolinių ginklų galvutės yra atskirtos nuo nešančiųjų mechanizmų.

Tačiau, pasak R. Nabilo, net jei tai yra tiesa, tai dar nereiškia, kad apsaugotas visas šalies branduolinis turtas. Esama duomenų, kad Pakistanas kuria taktinius – smulkesnius, karo lauke lengviau panaudojamus – branduolinius ginklus. Kaip Strateginio planavimo padalinys ketina pasirūpinti šių ginklų saugumu, neaišku.

Kol Pakistanas delsia, veiksmų turi imtis tarptautinės organizacijos

Užuot ieškojusi pagalbos, kad susidorotų su esamais ir galimais sunkumais, Pakistano kariuomenė ir žvalgybos bendruomenė paprasčiausiai užsisklendžia. Ji būgštauja, kad Jungtinės Valstijos gviešiasi užvaldyti Pakistano branduolinę ginkluotę, ir aiškina, esą Vakarai nenori leisti musulmoniškai valstybei turėti laisvo priėjimo prie galingiausių pasaulio ginklų – šią mintį nuolat kartoja ekstremistai.

Kad apsaugotų savo branduolinę ginkluotę nuo teroristų, Pakistanas vis dėlto turėtų kreiptis pagalbos. O kol kas į šį reikalą turėtų įsikišti Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ir Pakistano partnerės Jungtinės Amerikos Valstijos.

R. Nabilo teigimu, Pakistaną visų pirma būtina priversti liautis žaidus dvigubą žaidimą, kuomet remiamos ekstremistų grupės ir tuo pačiu metu viešai skelbiama, esą yra kovojama su terorizmu. Antra, sostinėje Islamabade įsikūrusi vyriausybė turėtų priimti branduoliniam turtui apsaugoti skirtą Jungtinių Tautų Atominės energijos agentūros pagalbą. Pakistano vyriausybės žinybos pripažįsta, kad šalies branduoliniam turtui yra iškilusi grėsmė. Pasaulis privalo į tai reaguoti ir imtis priemonių, kol ne vėlu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...