captcha

Jūsų klausimas priimtas

Narystė ES tapo vienu svarbiausių klausimų Prancūzijos prezidento rinkimuose

Kraštutinių dešiniųjų kandidatė į Prancūzijos prezidentus Marine Le Pen demonstruoja tokį nusistatymą prieš Europos Sąjungą, kad prieš sutikdama duoti interviu vienai televizijai pareikalavo išnešti iš studijos Bendrijos vėliavą, o pagrindinis jos varžovas centristas Emmanuelis Macronas kitą dieną per savo kampanijos mitingą ES vėliava demonstratyviai mojavo nuo scenos.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Narystė ES tapo vienu svarbiausių šalies prezidento rinkimų klausimų ir net toli už Prancūzijos sienų verčia nerimauti, kad po Britanijos referendumo dėl „Brexit“ 60-metį neseniai atšventusiai Bendrijai dabar gali grėsti „Frexit“.

„Europos problema nedažnai užima tokią svarbią vietą visų kandidatų programose, kaip per šią rinkimų kampaniją“, – sakė užsienio politikos studijų centro „Carnegie Europe“ analitikas Pierre'as Vimont`as.

Per penkerius metus nuo praėjusių Prancūzijos prezidento rinkimų Europa susidūrė su didžiule migrantų krize bei populizmo iškilimu. Abi šios problemos prisidėjo prie „Brexit“.

Nė vienas iš keturių pagrindinių kandidatų į Prancūzijos prezidentus negali likti abejingi ES. Vieni jų vaizduoja Bendriją kaip visų bėdų šaltinį, o kiti – kaip taikos ir stabilumo garantą.

Kaip ir E. Macronas, konservatorių kandidatas Francois Fillonas palaiko Briuselį, pabrėžia prancūzų ir vokiečių lyderystės krypties svarbą bei gina eurą.

Be kita ko, abu kandidatai per kampaniją buvo susitikę su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Tuo tarpu M. Le Pen agituoja Prancūziją nedelsiant išstoti iš ES, o kraštutinių kairiųjų pažiūrų kandidatas Jeanas-Lucas Melenchonas reikalauja peržiūrėti pagrindinių sutarčių nuostatas.

„Pozicijos sugriežtėjo“, – sakė Manuelis Lafont‘as Rapnouilis iš strateginių studijų centro „ European Council on Foreign Relations “. Pasak jo, J. L. Melenchoną labai paveikė tai, kas nutiko su taupymui nepritariančia Graikijos partija „Syriza“, po kelių krizės mėnesių nusileidusia ES reikalavimams.

Graikijos premjero Aleksio Cipro partija „Syriza“ parėmė J.-L.Melenchoną, kuris, pasak jos, „atstovauja pokyčių Prancūzijoje ir Europoje vilčiai“.

Tuo tarpu M. Le Pen yra ant netikėtos Donaldo Trumpo pergalės ir „Brexit“ bangos“, sakė analitikas.

Visgi ideologinės šių dviejų kandidatų euroskeptiškumo priežastys yra labai skirtingos.

„Bankų diktatūra“

M. Le Pen pabrėžia ekonominio, piniginio ir teritorinio „suverenumo“, „nacionalinės pirmenybės“ Prancūzijos piliečiams darbo vietose bei valstybinių pašalpų paskirstymo svarbą.

Tuo tarpu J. L.Melenchonas žada užbaigti „košmarą“ dėl tokios ES, kuri įtraukia savo nares į „bankų diktatūrą“ ir jų vykdomą taupymo politiką.

Tačiau abu jie žada aiškintis santykius su Briuseliu ir sako, jog yra įsitikinę, kad didelę įtaką Bendrijoje turinti Prancūzija pasieks savo.

M. Le Pen tvirtina, kad pradės pusę metų truksiančias derybas dėl Prancūzijos pasitraukimo iš bevizės Šengeno erdvės bei euro zonos. Vėliau ji žada surengti referendumą dėl to, ar Prancūzija nori pasitraukti iš ES, – vadinamojo „Frexit“.

Tuo tarpu J. L. Melenchono požiūris į ES ateitį yra dvejopas: „pakeisti ES arba iš jos išeiti“. Pirmuoju atveju Prancūzija iš naujo derėtųsi dėl narystės Bendrijoje sąlygų, o antruoju – būtų įgyvendintas vienašališkas „Frexit“.

Kalbant apie bendrą ES valiutą, kovo pradžioje surengtos apklausos rezultatai parodė, jog daugiau kaip 70 proc. prancūzų prieštarauja išstojimui iš euro zonos.

Sekmadienį vyksiančio pirmojo rinkimų rato išvakarėse J.-L.Melenchonas sušvelnino savo euroskeptišką toną, ir pareiškė norintis, kad Prancūzija liktų ES ir euro zonoje.

Kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto (FN) lyderė M.Le Pen taip pat sušvelnino savo retoriką, ir daugiau dėmesio skyrė tokioms problemoms kaip imigracija ir saugumas. Pastarasis klausimas vėl iškilo į paviršių po ketvirtadienį Paryžiaus centre, Eliziejaus Laukų bulvare džihadistų surengto išpuolio, per kurį buvo nušautas policijos pareigūnas.

Tuo tarpu proeuropietiškų pažiūrų E. Macronas sako turįs „Europą savo širdyje“ ir norintis skatinti euro zoną. Be to, jis yra vienintelis kandidatas, pritariantis artimiausiomis savaitėmis įsigaliosiančiam CETA, laisvosios prekybos susitarimui tarp ES bei Kanados.

F. Fillonas, kuriam labiau rūpi Prancūzijos suverenumas, savo ruožtu norėtų, kad būtų pakoreguotas jėgų balansas tarp Briuselio bei ES šalių narių.

Roberto Schumano fondo specialistas Jeanas Dominique'as Giuliani sakė, kad ir F.Fillonas, ir E.Macronas yra pernelyg ramūs dėl dabartinės situacijos. Pasak jo, šių kandidatų programų punktai dėl ES yra „nekūrybingi“.

Pasak J. D. Giuliani, kandidatai turėtų kalbėti apie ES atsinaujinimą ir tai, kaip Prancūzija turėtų atnaujinti savo vaidmenį Bendrijoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...