captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinkimai Britanijoje: ar Briuseliui nevertėtų išmėginti kitokios taktikos?

Jungtinėje Karalystėje paskelbus išankstinius rinkimus, ekspertai spėlioja, kiek Europos Sąjungos veiksnys paveiks rinkimų rezultatus. Tie, kas desperatiškai mėgino įtikėti, kad praėjusių metų „Brexit“ rezultatai buvo tik blogas sapnas, birželio 8 d. rengiamus visuotinius rinkimus vertina kaip galimybę atsibusti kitokioje tikrovėje, kurioje Jungtinė Karalystė lieka Europoje, „Deutche Welle“ interneto svetainėje rašo žurnalistas Teri Schultzas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Po to, kai Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May labai netikėtai paskelbė apie ketinimą surengti priešlaikinius rinkimus, kilo diskusijos, ar visuotiniai rinkimai negalėtų tapti antruoju referendumu dėl narystės Europos Sąjungoje.

Tokią poziciją palaiko opozicinė liberalų demokratų partija, kurios griežta nuostata prieš „Brexit“ nepasikeitė ir po referendumo.

Tačiau kiti mano, kad rinkimai – tai tik gerai apskaičiuotas Th. May politinis manevras siekiant sustiprinti savo įgaliojimus ryžtingai nutraukti Didžiosios Britanijos ryšius su žemynu.

Tyrimo centro „Carnegie Europe“ direktorius Tomas Valasekas pripažįsta priklausęs tiems, kas iškart pagalvojo apie antrąjį referendumą dėl narystės ES po to, kai Th. May netikėtai paskelbė apie ketinimą surengti priešlaikinius rinkimus. „Mano pirma mintis buvo ta, kad tai puiki proga surengti dar vieną referendumą, – žinoma, tikintis kitokio rezultato“, – teigė T. Valasekas. Tačiau jis teigia greitai suvokęs, kad to nebus, nepaisant to, kad daugelis britų gailisi dėl sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos. „Mintis, kad netrukus turėsime dar vieną progą apsispręsti dėl „Brexit“, yra iliuzija“, – teigė jis.

„Liberalai demokratai pagerins savo rezultatus, tačiau nepakankamai, – mano T. Valasekas. – Šiuo atžvilgiu viskas baigta. Neįsivaizduoju, kaip kas nors galėtų iš esmės pasikeisti iki birželio 8 d.“ Pasak T. Valaseko, mintis, kad ES vadovai galėtų paremti kampaniją tikintis ES palaikančių jėgų pergalės, yra niekuo nepagrįsta. 

Ko išdidžios tautos tikrai nemėgsta (o britai turbūt yra vieni iš išdidžiausių), tai kitų šalių nurodinėjimo, kaip tvarkyti savo reikalus, rašo žurnalistas. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl ES vadovai stengėsi išvengti aštrių pasisakymų prieš referendumą dėl „Brexit“, o tokia nuostata tikrai nepadėjo Europos Sąjungos šalininkams. Tai kodėl šį kartą Briuselis negalėtų išmėginti kitokios taktikos, nes ir šiaip nėra ką prarasti?

Reuters/Scanpix nuotr.

Tyrimų centro „Europos tarptautinių santykių taryba“ vyresnysis bendradarbis Josefas Janningas teigia, kad aktyvus Europos Sąjungos įsitraukimas į procesą būtų žalingas. Sprendimą išstoti iš ES lėmė ne tai, kad Briuselis užėmė pasyvią poziciją, mano jis. „Viskas pasisuko netinkama linkme dėl to, kad Jungtinės Karalystės gyventojai visiškai nesupranta, ką reiškia būti Europos Sąjungos nare; toks nesupratimas išlieka ir dabar“, – teigė J. Janningas. 

Jis nemano, kad visuotinius rinkimus būtų galima vertinti kaip antrąjį referendumą dėl narystės ES.  „Aš suprantu, kodėl daugelis žmonių būtent taip yra linkę vertinti padėtį“, – svarstė J. Janningas. Tačiau jis nemano, kad optimizmas šiuo klausimų būtų pagrįstas, nes Th. May metą surengti rinkimus pasirinko strategiškai – būtent dabar ji pagrįstai gali tikėtis gauti naujus įgaliojimus veikti. „Brexit“ poveikis dar nejuntamas, o opozicija yra silpna, – aiškina jis. – Kaip galime spręsti iš visuomenės nuomonės apklausų, žmonės mano, kad dauguma šalies gyventojų vis dar pasisako už išstojimą iš ES.“

Tačiau, J. Janningo manymu, net jei Th. May išsaugos valdžią, tokio žingsnio kaina jai bus didelė. Pasak jo, sprendimas rengti rinkimus būtent dabar yra klaida, kurią galima palyginti su buvusio ministro pirmininko D. Camerono sprendimu apskritai rengti referendumą dėl narystės ES. „Tai tik paspartins  Jungtinės Karalystės suirimą, – mano J. Janningas ir prognozuoja, kad dar labiau išaugs atotrūkis tarp Anglijos, Škotijos ir Šiaurės Airijos. – Tai primena „Titaniką“ – šokiai nesiliaus tol, kol apsems visą šokių salę. Jie apie globalią Didžiąją Britaniją ir apie jos svarbų vaidmenį pasaulyje kalbės iki paskutinės Jungtinės Karalystės egzistavimo dienos.“

Buvęs Europos Komisijos pareigūnas Stavras Papagianneas, kuris dabar konsultuoja geresnės ES komunikacijos su visuomene klausimais, padėtį vertina kitaip ir mano, kad Briuselis turėtų veiktų ryžtingai.

S. Papagianneo teigimu, ES derėtų nedelsiant pradėti informacinę kampaniją visose 28 valstybėse narėse apie tai, kaip svarbu, kad Jungtinė Karalystė liktų Europos Sąjungoje, ir apie ES svarbą apskritai. Jis nemano, kad pareiškimus turėtų daryti aukšto rango ES pareigūnai, nes tada kampanija galėtų atrodyti surežisuota; pasak jo, tai turėtų būti regioninio ir vietos lygmens iniciatyva.

S. Papagianneas yra tikras, kad, kuo daugiau britai sužino apie „Brexit“ ir jo padarinius, tuo mažiau jis jiems patinka. Pasak S. Papagianneo, balsavimas birželio 8 d. bus daugiau nei dar viena galimybė pasisakyti dėl „Brexit“ – tai akivaizdžiai bus antrasis referendumas, ir dabartinės Th. May vyriausybės atmetimas reikštų, kad rinkėjai pasisako už tai, kad šalis liktų Europos Sąjungoje.

Reuters/Scanpix nuotr.

Didžiosios Britanijos žaliųjų politikė ir Europos Parlamento narė Molly Cato Scott procesus savo šalyje stebi atidžiai ir su nerimu. Ji pritaria tiems, kas mano, kad tai – ne dar vienas balsavimas dėl „Brexit“ ir kad jis neturėtų vertinamas kaip toks. Jos nuomone, Th. May turėtų paaiškinti daug kitų politikos sprendimų, jei ji nori užsitikrinti įgaliojimus toliau derėtis dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES.

Kad ir kas nutiktų 2017 m. birželio 8 d., M. C. Scott žada, kad tikrai bus dar vienas referendumas, tačiau tik tada, kai maždaug po dvejų metų bus baigtos derybos dėl išstojimo ir kai visuomenei taps aiškios tikrosios išstojimo ES sąlygos. „Buvo daug pažadų, tačiau man akivaizdu, kad tų pažadų ištesėti neįmanoma. Daugelio iš jų jau teko atsisakyti, – teigė ji. – Jei žmonėms atrodys, kad pasiektas susitarimas nebus toks, už kokį jie balsavo, jie turėtų turėti galimybę pasisakyti už tai, kad šalis liktų Europos Sąjungoje.“

Todėl, pasak jos, Didžiosios Britanijos žaliųjų partija ir kiti panašiai mąstantys politikai kovos už tai, kad būtų surengtas dar vienas referendumas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...