captcha

Jūsų klausimas priimtas

Irano prezidento rinkimų kampanija prasidėjo be eksprezidento M. Ahmadinejado

Irane penktadienį prasidėjo prezidento rinkimų kampanija, per kurią dabartinio lyderio Hassano Rouhani laukia sunki kova su griežtosios linijos šalininkais, nors tarp jų nebus eksprezidento Mahmoudo Ahmadinejado.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

M. Ahmadinejadui buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose. Jo diskvalifikacija konservatorių vadovaujamoje Sergėtojų taryboje nebuvo netikėta: aukščiausiasis šalies lyderis ajatola Ali Khamenei anksčiau jam patarė nekelti savo kandidatūros, nes toks žingsnis „poliarizuotų“ šalį.

M. Ahmadinejado populistinė ekonomika ir nenuolankumas isteblišmentui per jo kadencijas 2005–2013 metais atstūmė net jį rėmusius griežtosios linijos šalininkus.

„Kai tik aukščiausiasis lyderis jam pasakė nedalyvauti, jo patvirtinimas Sergėtojų taryboje tapo neįmanomas“, – sakė Irano ekspertas Clement`as Therme`as iš britų strateginių studijų centro „International Institute for Strategic Studies“.

„Per antrą kadenciją mesdavo iššūkį net dvasininkams. Jis nebebuvo naudingas sistemai“, – sakė jis.

Nuotaikos Teherane buvo slogios. Daugelis nusivylė H. Rouhani nesugebėjimu išjudinti ekonomikos, nors daug kas rėmė jo pastangas atkurti ryšius su Vakarais, ypač nulėmusias susitarimą su galingosiomis šalimis dėl Irano branduolinės programos, pagal kurį buvo atšaukta daug sankcijų.

Rinkimų komisija ketvirtadienį nusprendė, kad tiesioginiai televiziniai debatai bus draudžiami, bet priežasties nenurodė. Šį sprendimą H. Rouhani ir kiti kandidatai kritikavo.

Kampanijos, kuri, pasak Sergėtojų tarybos, gali prasidėti iškart, pradžios buvo tikimasi po savaitės, tad penktadienį didelio aktyvumo nelaukiama.

Tačiau ekspertai sako, kad valdžia trokšta paskatinti susidomėjimą rinkimais.

„Jiems to reikia dėl teisėtumo; rinkėjų aktyvumas yra net svarbesnis už rezultatą“, – sakė C. Therme`as.

Irano rinkimai yra griežtai kontroliuojami, Sergėtojų taryba aprobavo tik šešis kandidatus, tarp kurių nėra moterų, nors varžytis gegužės 19-osios rinkimuose praėjusią savaitę užsiregistravo 1 636 žmonės.

Jeigu joks kandidatas negaus daugiau kaip 50 proc. balsų, dar po savaitės įvyks antrasis rinkimų ratas, kuriame varžysis du daugiausiai balsų gavę kandidatai.

Dabartinis nuosaikių pažiūrų prezidentas, 68 metų dvasininkas H. Rouhani praėjusį kartą pirmajame rate pergalę pasiekė su 51 proc. balsų, padedamas susiskaldžiusios konservatorių stovyklos. Jis gali siekti dar vienos kadencijos.

Sergėtojų taryba priešinosi Irano parlamento pastangoms išaiškinti kriterijus, pagal kuriuos ji atrenka kandidatus.

Po 1979 metų revoliucijos priimtoje konstitucijoje yra tik aptakios gairės, kad kandidatai turėtų turėti „administravimo gabumų ir sumanumo, ... patikimumo ir pamaldumo“.

Artėjantys rinkimai taip pat bus laikomi neoficialiu referendumu dėl 2015 metais su pasaulio galiūnėmis sudarytos sutarties, pagal kurią Iranas sutiko nutraukti urano sodrinimą mainais į tarptautinių sankcijų panaikinimą. Šis susitarimas buvo priimtas vadovaujant H. Rouhani administracijai ir įsigaliojo 2016 metais.

Nuo to laiko Iranas atnaujino savo prekybą nafta ir pasirašė milijardų dolerių vertės sutarčių dėl pasenusio savo komercinių oro linijų laivyno atnaujinimo. Tačiau sutarties kritikai skundžiasi, kad jos ekonominės naudos paprasti Irano gyventojai kol kas beveik nepajuto.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...