captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prancūzija: Rusijos kišimosi nemato tik kas nenori

Prancūzijoje, kur sekmadienį prasidės prezidento rinkimai, keturių pagrindinių kandidatų šansai patekti į antrąjį turą, sprendžiant iš apklausų, apylygiai, todėl gali nulemti kiekvienas balsas. Rusija kaltinama dėl kišimosi, jos vadovas kaltinimus neigia. Bet ir Prancūzijos žvalgyba, ir žiniasklaida, ir socialiniai tinklai kovoja su melagingomis žiniomis ir kibernetinėmis atakomis, nukreiptomis pirmiausiai prieš centristą Emmanuelį Macroną. Visi trys jo varžovai palankūs Rusijai ir iš kaltinimų Maskvai šaiposi. 
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Vos deklaravusi, kad Europos Sąjungos laukia mirtis, Marine Le Pen paskelbė, kad yra tikras valstybės veikėjas – Vladimiras Putinas. Kaip tik tuo metu žiniasklaida paskelbė, kad Nacionalinis frontas pernai apsisprendė prašyti dar trijų milijonų paskolos iš Rusijos banko. Pernai M. Le Pen jau pripažino pasiskolinusi iš Rusijos per 9 milijonus.

Šis mitingas surengtas vos M. Le Pen grįžo po vizito pas Kremliaus šeimininką. V. Putiną ji gyrė kaip naujojo pasaulio lyderį. Jis ją kaip Europoje sparčiai populiarėjančios politinės ideologijos atstovę.

„Jokiu būdu nenorime daryti kokios nors įtakos įvykiams, bet paliekame sau teisę bendrauti su visais atstovais iš visų politinių jėgų. Taip, kaip daro mūsų partneriai Europoje ir Jungtinėse Valstijose“, – sakė Rusijos prezidentas.

„Partneriai Jungtinėse Valstijose“ perspėjo dėl priešingos grėsmės. Vašingtone daugelis įsiminė, ką pareiškė senatorius, gaunantis slapčiausias žvalgybos ataskaitas.

„Manau, visų vertinimas vienareikšmiškas: Rusija aktyviai kišasi į Prancūzijos rinkimus“, teigė JAV senato žvalgybos komiteto pirmininkas Richardas Burras.

Jei V. Putinas nori sugriauti Europos Sąjungą, sako jo kritikas Michailas Chodorkovskis, nėra patikimesnio būdo kaip paremti M. Le Pen.

„Ji nesulaukė Vladimiro Putino palaikymo savo kampanijai, ji jo neprašė, ir jo nenori. Ji nenori jokio užsienio šalies vadovo paramos“, – kalbėjo M. Le Pen patarėjas Bertrandas Dutheil de La Rochere.

Rusijos nacionalistų aktyvistė, rudenį agitavusi už Donaldą Trumpą, dabar įsteigė judėjimą už M. Le Pen.

„Matėme, kaip intensyviai jie žaidė Rusijos korta per Jungtinių Valstijų prezidento kampaniją, dabar matome, kaip M. Le Pen varžovai mėgina šią temą išnaudoti per kampaniją Prancūzijoje“, – sakė Rusijos judėjimo „Moterys už Marine“ lyderė Marija Katasonova.

Bet Rusijos propaganda atvirai remia prorusiškus kandidatus, ir menkina vienintelį Kremliaus kritiką lyderių ketverte Emmanuelį Macroną. Net Prancūzijos rinkimų komisija įsikišo, kai „Sputnik“ paskelbė klaidingas apklausas, esą jis pralaimi. Su savo mokytoja susituokusio E. Macrono komanda kaltina „Russia Today“ ir „Sputnik“ dėl melagysčių srauto, esą jis gėjus, ir dėl gausybės nesėkmingų kibernetinių įsilaužimų.

„Man labai aišku, kad dabar tiesioginė Rusijos žiniasklaidos auditorija Prancūzijoje labai menka. Ją sudaro tie, kas griežtai, kartais nepakančiai kritikuoja tradicinę Prancūzijos žiniasklaidą, didžiąją spaudą. Bet šią įtaką gali sustiprinti socialiniai tinklai. Tai sunku pamatuoti, bet to įtaka Prancūzijai destabilizuojanti, ir poveikio padaryti gali“, – įsitikinęs organizacijos „Žurnalistai be sienų“ generalinis sekretorius Christophe Deloire.

37 didžiausios Prancūzijos žiniasklaidos priemonės ir interneto milžinės susibūrė į projektą kovoti su melagingomis žiniomis, bet pripažįsta, kad neįtikins tų, kas faktais tikėti nenori. Feisbukas praėjusią savaitę uždarė 30 tūkstančių Prancūzijos paskyrų, kur skleidžiama melaginga informacija. Kai D. Trumpo pergalę užtikrino vos 70 tūkstančių balsų persvara trijose valstijose, kas žino, kokią įtaką gali padaryti net nedideli nuomonės svyravimai tokiuose nenuspėjamuose rinkimuose.

Iš keturių kandidatų, kurie visi turi šansų patekti į antrąjį turą, trys atvirai demonstruoja palankumą Rusijai.

„Manau, Kremlius pastatė daugiau negu ant vieno, bet klausimas, ar tie statymai realūs. Manau, tai saviapgaulė“, – teigė Rusijos politikos analitikas Glebas Pavlovskis.

Sparčiai populiarėjantis kraštutinis kairysis pasiūlė surengti taikos konferenciją su Rusija peržiūrėti posovietines sienas.

„De Golis sutarė su Stalinu. Jis sutarė ir su Mao. Todėl, kai ateis laikas, rasiu būdą sutarti su Putinu, jei to reikia užkirsti kelią karui žemyne“, – pasakė Prancūzijos kraštutinių kairiųjų kandidatas Jeanas Lucas Melenchonas.

Respublikonų kandidatas taip pat sutinka svarstyti, kam priklauso Krymas, nori atšaukti sankcijas, peikia NATO plėtrą. Francois Fillonas Rusiją vadina pavojinga, bet tai jis sumanė parduoti „Mistralius“, tai jis bėgo krosą su V. Putinu, kai jo prezidentas mėgino spręsti Rusijos karą su Gruzija. Prieš mėnesį ir F. Fillonas, ir Kremlius karštai neigė, kad jam Libano oligarchas sumokėjo už supažindinimą su Putinu.

Kaltinimus, kad Rusija kišasi į rinkimus, jis vadina fantazijomis.

„Dabar pagrindinis pavojus Europai – ne Rusija. Pagrindinio pavojaus vardas – islamo totalitarizmas“, – kalbėjo Respublikonų kandidatas į Prancūzijos prezidento postą.

E. Macrono komanda paskelbė, kad vykdoma kruopščiai suplanuota šmeižto kampanija iš užsienio. Centristas vadina V. Putiną grėsme bei kritikuoja varžovų prorusiškumą.

„Vėl perspėju, koks svarbus dabartinis momentas ir ši keista kampanija, į kurią visi esame įsitraukę. Kraštutinių dešiniųjų kandidatė, dešiniųjų skandalų kandidatas, kairiųjų komunistų kandidatas – visi trys susižavėję ponu Putinu. Lyderiu, kuris nei laikosi mūsų vertybių, nei parodė atsakomybės jausmą didžiuosiuose tarptautiniuose konfliktuose“, – sakė kandidatas į Prancūzijos prezidento postą E. Macronas.

Paryžius nesėdi sudėjęs rankų – kontržvalgyba konsultuoja politikus, o diplomatijos vadovas sako, kad ne Rusija spręs, kas bus kitas prezidentas. Bet gali būti taip, kad dėl kito prezidento Rusija apsidžiaugs.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...